V. Prėskienytė-Diawara 1965–1969 m. studijavo Gorkio literatūros institute, ten susitiko su tuo metu jau spėjusiu išgarsėti Malio poetu, rašytoju Gausu Diawara. 1970-aisiais už jo ištekėjo. Netrukus pagimdė dukrą, o 1978-aisiais – sūnų Viktorą – jis Lietuvoje padarė sėkmingą muzikanto karjerą ir dabar žinomas kaip muzikos klubo „Lofto“ įkūrėjas, šiemet dvidešimtmetį švęsiančios grupės SKAMP narys.

Iš tuometinės Sovietų Sąjungos autorės, Lietuvos jaunųjų kinematografininkų sąjungos narės, ilgai niekas nenorėjo išleisti. Kai jai galop pavyko su vaikais išvykti į Malį, rašytoja suprato atsidūrusi jai visiškai nepažįstamame pasaulyje. Vyko Šaltasis karas, šalis buvo susiskaldžiusi, joje kirtosi įvairių valstybių interesai. Vis dėlto Malyje V. Prėskienytei-Diawarai pavyko realizuoti savo kūrybines ambicijas, 1995 m. ji su vyru įkūrė privačią teatro trupę „Teriya“, rašė jai pjeses, dirbo Meno institute ir ruošė aktorius. dalyvavo šalies kultūriniame gyvenime. Su spektakliais apkeliavo Malį, Burkina Faso, dalyvavo H. Ibseno festivalyje Osle.

Po kelių dešimtmečių, praleistų Afrikoje, rašytoja grįžo į Lietuvą ir ketina čia tęsti savo kūrybinę karjerą. V. Prėskienytės-Diawaros apsakymų rinkinys gimė iš šios nepakartojamos autorės patirties menkai lietuviams žinomoje šalyje, turinčioje ne tik visiškai skirtingas nei Lietuva literatūros tradicijas, bet ir pasižyminčioje kitokiu, nei įprasta europiečiams, mąstymu.

Viktorija Prėskienytė-Diawara (Donato Petkevičiaus nuotrauka)
Foto: Asmeninis albumas

Rinkinį sudaro devyni apsakymai. Juose veikia imigrantai iš įvairų pasaulio šalių, paskui maliečius vyrus atkakusios moterys, – dažnai iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, –verslininkai, kariškiai, valdininkai, dėstytojai, turgaus prekeiviai ir kiti. Vaizduojama įvairių sluoksnių Malio sostinės Bamako gyventojų kasdienybė. V. Prėskienytė-Diawara, nevengdama spalvingų maliečių buities detalių, plėtoja tokias temas kaip skirtingų kultūrų susidūrimas ir galimybė joms sugyventi kartu, įsišaknijusių tradicijų prasmė ir kaita, imigrantų iš įvairių pasaulio šalių aklimatizacija svetimoje šalyje, santykiai tarp skirtingų religijų atstovų, šeimos modelis ir garbės samprata.

Apsakymuose gausu vietinio gyvenimo kolorito bei realijų. Atskleidžiama visiškai nepažįstamoje aplinkoje atsidūrusios moters europietės psichologija, jos požiūris į kultūrų ir net civilizacijų susidūrimą.

Apsakymų siužetai paprasti, įtraukiantys, užburiantys pasakojimo sodrumu, atveriantys plačią afrikietiško gyvenimo panoramą. Prestižiniame Bamako rajone gyvenantis ponas Tambura su žmona, nešina juodu gaidžiu, eina tvarkyti reikalų pas marabu, esą dirbusį pačiam Gabono prezidentui. Astu stovi pasislėpusi už krūmo, skiriančio jos kiemo dalį nuo Safi, ir patenkinta stebi, kaip antroji jos vyro žmona isteriškai šaukia į mobilųjį.

Astu žino, kodėl jųdviejų vyro neverta laukti. Abdu tikėjosi per pažintį nebrangiai nusipirkti aviną. Bet, atrodo, vėl nepavyks. O dar kišenę degina tas loterijos bilietas. Juk per pamokslą sakė, kad visi lošimai – velnio „išmislas“. Ant Nigerio kranto mergina, brolių ir dėdžių prievarta leidžiama už trečiąją žmoną, randa sužeistą, nieko neprisimenantį jaunuolį.

Kai kurie knygos apsakymai anksčiau buvo pritaikyti teatro scenai Malyje.

Šią knygą galima pavadinti kultūriniu, kūrybiniu dialogu ne tik tarp tautų, bet ir tarp kontinentų. Tokio pobūdžio literatūros mūsų kūrybinėje tradicijoje itin reta. Tai – lyg dvipusis žvilgsnis, leidžiantis pažvelgti lietuvės moters akimis į Malį ir maliečių akimis – į mus pačius.

Viktorija Prėskienytė-Diawara. Bėgimas į nežinią. Afrikietiški apsakymai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. Dailininkas Zigmantas Butautis