– Ką Jums reiškia Kalėdos? Kaip stengiatės įprasminti šį laikotarpį?

– Viskas labai natūraliai čionai susiklosto. Muzika, dvasingumas, religingumas yra tarpusavyje giminingi dalykai, prasmingi, ne merkantiliniai. Todėl Kalėdos labai gerai siejasi su muzika, nuo seno jau taip yra.

– Ar Kalėdos Jums taip pat reiškia ir vidinį atsinaujinimą?

– Taip, tai atsinaujinimas. Iš kitos pusės, tai kontaktas vėl ir vėl su kažkokiais amžinais dalykais. Supranti, kad esi tas pats žmogus, kuris buvai vaikystėje. Tas pats asmuo, kuris dar buvo vaikiukas. Žvakutės, jaukuma, ir prisimeni vaikystę, pajunti amžinybės artumą. Tame man yra kažkoks stebuklas. Viskas amžina, nesikeičia, bet tuo pačiu ir nauja. Naujas sąlytis su sava siela, kuris kartu yra labai gerai nuo vaikystės pažįstamas.

– Su kuo Jums siejasi muzika, su įkvėpimu, ar „juodu” darbu?

– Tai aktualus klausimas kiekvienam muzikantui, nes tai, ko gero, yra kaip multitaskingas, derinys šių abiejų dalykų, kuriuos paminėjote, ir tas, ir tas yra visada. Vienas be kito nepilna, nes jeigu būtų tik subjektyvi saviraiška, tai labai didelė rizika nueiti į chaosą. Kita vertus, jeigu tai tik paprastas bandymas kažką atkartoti ir išmokti, tai yra labai nuobodu ir „sausa”, tame nėra gyvybės. Yra forma, ir yra jos užpildymas šia diena, šios dienos jausmais, galų gale savo gyvenimu, savo emocija, savo samprata, intelektu. Atlikėjas pateikia būtent sintezę, tą „du viename”, ką ir paminėjote.

– Atlikimas ypatingas tuo, kad kiekvieną kartą atlikėjas bus kitoks – kitoks bus ir jo atlikimas?

– Taip, nors yra tradicija, kultūra, tobulos formos, ir tos formos irgi padeda žmogų formuoti. Tai, kad esi kažkokiam kanone, nėra nelaisvė. Tai suteikia didelę pagalbą, tvarką ir darną. Tačiau, ji kiekvieną kartą turi būti užpildyta gyvasties. Tiktai tada gimsta kažkas, kai yra suderinti keli dalykai, o jeigu yra tik forma be užpildymo arba atvirkščiai, tai tuomet kažko labai trūksta. Kiekvieną dieną atlikėjas, muzikantas, ar kitas menininkas, sprendžia kokį šiandieną kokteilį jis pagamins iš šių dviejų pagrindinių ingredientų.

– Esate atviras įvairiems muzikos stiliams. Vis dėlto, ar yra toks muzikos stilius, su kuriuo nenorėtumėte bendradarbiauti?

– Kiekviename stiliuje yra galimybė meniškai reikštis, ar tai būtų country muzika, ar tradicinis džiazas, avangardas, liaudies muzika. Jei stilius egzistuoja, vadinasi, yra ir jo žaidimo taisyklės, kuriose galima puikiai žaisti. Žinoma, žmogus pasirenka, kur jis save mato. Aš pats savęs turbūt nelabai įsivaizduoju atviram popse (juokiasi). Kartais mielai klausau hiphopo, bendradarbiauju su elektroninės muzikos projektais, nors turbūt tai labiausiai nuo klasikos nutolę stiliai. Aišku, nepavadinčiau savęs tokios muzikos ekspertu, tiesiog, kai ką išmanai daugiau, kai ką mažiau. Gerai jaučiuosi klasikinėje tradicijoje, nors ji taip pat turi daug atšakų.

– Ar klausotės muzikos prieš savo pasirodymą? Jei taip, kokios muzikos klausote?

– Taip, turiu gana nemažą playlistą. Nors tai priklauso nuo situacijos. Jeigu turiu premjerą, tai stengiuosi susikaupti ties ta muzika, kuri skambės. Tačiau, jei groju įprastą programą, tai kita muzika man netgi padeda atnaujinti savo suvokimą. Klausausi, ko tik noriu: džiazo, elektronikos, folko, baroko muzikos, paskutiniu metu ypač Monteverdi bei daugelio renesanso meistrų, tad labai dažnau klausausi ne fortepijoninės muzikos.

– Kur Jūs klausotės muzikos?

– Su ausinėmis visada būnu lėktuve, oro uoste, gulėdamas lovoje.

– Kaip Jus veikia Kalėdų karštligė?

– Šurmulys gal nelabai mane veikia. Aišku, mieste kamščiai, visi laksto dovanų ir taip toliau, ta pusė irgi yra. Galbūt linksma, bet man tas jaukumas ir sąlytis su savo siela įvyksta. Būtent suvokimas, kad siela yra visada ta pati.

Apskritai, viskas turi savo komercinį aspektą, ne tik Kalėdos, bet ir klasikinė muzika. Žmogus taip pat neatsiejamas nuo savo buities. Tiesiog aš galbūt toks nelabai praktiškas ir komerciškas, iš šono apeinu tą karštligę. Kalėdiniu laikotarpiu yra ką veikti: būna daug koncertų, tiesioginio kontakto su muzika, todėl nėra kada, dalyvauti karštinėse. Toks mano pasiteisinimas. O savo dovanėles pateikiu muzikine forma.

– Kokią įsimintiniausią Kalėdų dovaną esate gavęs?

– Labai sunku pasakyti.

– Galbūt Jus kažkas yra smagiai nustebinęs?

– Per šventes ir ne tik, dukra man dovanoja labai gražius ir šiltus piešinius. Vieną tokį, labai talentingai nupieštą, esu gavęs su užrašu: „The best dad in the world“ (juokiasi). Tokie dalykai mane „nuperka“. Tas piešinys yra mano kambaryje ir jeigu kas ne taip, pasižiūriu į tą piešinį ir žinau, kad esu „The best dad in the world“ ! Mano dukra labai mėgsta bendrauti angliškai. Ji taip gerai moka kalbą, kad net mane jau pralenkė. Tad, toks mūsų žaidimas, kalbėtis angliškai.