Įvairius tyrimus atlikę archeologai, istorikai ir antropologai teigia, jog archeologinių kasinėjimų metu buvusios Dubingių evangelikų-reformatų bažnyčios vietoje surasti 16-17 amžiuje gyvenusių didikų Mikalojaus Radvilos Rudojo, Mikalojaus Radvilos Juodojo bei dar penkių šios garbingos šeimos narių palaikai.

Mokslininkai sudarė preliminarų kapavietėje surastų didikų sąrašą, kuriame, be dviejų minėtų Radvilų, taip pat įrašyta Mikalojaus Radvilos Juodojo žmona Elžbieta Šidlovecka, Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus Mikalojus, du jo vaikaičiai - Mikalojus bei Jonušas Radvila - bei marti - Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sobkovna.

Kaip BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros docentas Rimantas Jankauskas, šis sąrašas mokslininkams dar kelia tam tikrų abejonių, todėl du istorikai spalio 16 dieną ketina vykti į valstybinius Varšuvos archyvus ir tikrinti jį pagal pirminius šaltinius.

Tęsiant Dubingiuose surastų Radvilų palaikų identifikacijos tyrimus, mokslininkai lapkritį planuoja atlikti ir DNR ekspertizę, tačiau nėra įsitikinę, ar šie tyrimai pavyks.

"Viena pagrindinių problemų - kaip gauti DNR iš tokios senos medžiagos. Sudėtinga išskirti DNR iš kaulinio audinio, kuris yra 400 metų laikytas tokiose sąlygose, kai paveikti ir suardyti DNR gali įvairūs faktoriai", - BNS aiškino Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertė Jūratė Jankauskienė.

Anot jos, net ir paėmus DNR pavyzdžius, mokslininkų laukia sunkus darbas, kadangi nėra žinoma jokio tiesioginio Radvilų palikuonio, su kurio DNR būtų galima palyginti ir patvirtinti tyrimų metu gautą informaciją.

"Kai Rusijoje tyrė caro kapavietę, buvo tiksliai aišku, kad Anglijos princas turi ryšį su caru pagal motinos liniją. Lietuvoje reiktų atsekti palikuonis per kelias kartas pagal genealoginį medį ir ištirti daugybę aplinkinių žmonių", - laukiančius sunkumus vardijo specialistė.

R.Jankauskas pasakojo, jog jiems pavyko gauti Mikalojaus Radvilos Juodojo genealoginį medį.

"Bet tai 13 kartos palikuonys - kur jie gyvena, neaišku, tai reikėtų paiešką skelbti. Girdėjau, kad kažkas gyvena Anglijoje, net Argentinoje", - sakė jis.

Aiškindamiesi vienos garbiausių Lietuvos didikų šeimos palaikų tapatybes, mokslininkai taip pat renka istorinius duomenis apie Radvilas, planuoja atlikti palaikų medicininius tyrimus ir šios didikų šeimos portretų analizę, kurios metu bandys nustatyti autentiškiausius didikų atvaizdus.

"Atliksime ir cheminius tyrimus. Yra duomenų, kad Radvila Juodasis prieš mirtį išsitepė gyvsidabriu, kadangi jam labai sąnariai skaudėjo. Bus ieškoma gyvsidabrio pėdsakų", - pasakojo R.Jankauskas.

Praėjusią vasarą VU studentai ir Vilniaus Jėzuitų gimnazijos moksleiviai atliko archeologinius kasinėjimus buvusios Dubingių evangelikų-reformatų bažnyčios vietoje. Centrinėje bažnyčios dalyje rasti žemėje užkasti į specialiai suręstą karstą - "dėžę" - sudėti aštuoni palaikai.

Tarp vyriškos ir moteriškos lyties suaugusiųjų individų nėra vaikų palaikų, nėra ir jokių įkapių. Tai, kad palaidojimuose ne visi individų kaulai, kad jie sudėti ne anatomine tvarka, bei tai, kad kaip rodo anatominiai tyrimai, kai kurie kaulai prieš perlaidojant jau buvo apgraužti žiurkių (o tai įmanoma tik tuo atveju, jei palaidojama ne užkasant žemėmis, o, tarkim, sarkofage), rodo, kad surasti asmenys yra ne eilinių asmenų, o perlaidoti asmenys, paslepiant garbingiausioje bažnyčios vietoje.

Žinant, kad šią bažnyčią pastatė Radvilos ir kad jie buvo čia palaidoti specialiai užsakytuose sarkofaguose, buvo spėjama, kad archeologinių tyrimų metu surasta vieta, kur buvo paslėpti arba perlaidoti Radvilų palaikai. Specialistai atliko provizorinius trijų kaukolių sugretinimus su turima ikonografija.

Istoriniai ir ikonografiniai duomenys taip pat suteikė daug vertingos informacijos apie Radvilų išvaizdą, ligas, gyvenimo būdą. Mokslininkai pasakojo, kad tarp surastų palaidojimų tik viena moteris, kaip rodo antropologiniai tyrimai, yra gimdžiusi daugiau nei 1-2 kartus. Būtent istoriniai duomenys rodo, kad vienintelė iš Radvilų žmonų, kurios laidotos Dubingiuose, Mikalojaus Juodojo žmona Elžbieta Šidlovecka turėjo keturis sūnus ir keturias dukras.

Taip pat žinoma, kad jei Mokalojus Radvila Rudasis ligomis ne itin skundėsi, tai Mikalojus Radvila Juodasis, priešingai, buvo gana apkūnus, sirgo podagra, nuolat skundėsi dantų skausmu. Pagal vieną archeologų rastą kaukolę mokslininkai nustatė, kad prieš mirtį jam buvo iškritę keli krūminiai dantys.

Tyrimai taip pat parodė, kad keturios kaukolės (trys vyrai ir viena moteris) išoriškai labai panašios - dideli plokšti veidai, siauros nosys, labai didelės akiduobės, tačiau dantų kramtomojo paviršiaus raštas mongolidams nebūdingas.

Molėtų rajone esanti Dubingių piliavietė - viena didžiausių piliaviečių Lietuvoje. Nuo 16 amžiaus tai buvo Radvilų šeimos rezidencija. Radvilos vadinosi Dubingių ir Biržų kunigaikščiais, nes vieninteliai turėjo kunigaikščių titulą.

Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584) ėjo aukštas etmono pareigas, garsėjo kaip karvedys. Ulos mūšis (1564), kai buvo išblaškyta dešimteriopai skaitlingesnė Rusijos caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė, išgarsino Radvilos Rudojo vardą Europoje. Mikalojus Rudasis visuomet gynė Lietuvos savarankiškumą. Liublino seime 1569 metais dalyvavo kaip vienas LDK delegacijos vadovų ir nepasirašė unijos akto.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565), Rudojo pusbrolis, buvo LDK maršalka, kancleris, Vilniaus vaivada. Derybose su Lenkija reikalavo, kad didysis kunigaikštis nuolat gyventų Lietuvoje, nesutiko su unijos projektu. Jis buvo vienas galingiausių Lietuvos kanclerių, buvo labai gerbiamas - pavėlavus Juodajam į senato posėdį, Žygimantas Augustas sveikindamas jį atsistodavo.

Abu Radvilos rėmė reformacijos idėjas, daug padarė reformacijos labui - kūrė reformatų mokyklas, statė bažnyčias.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Radvilų giminė iškilo 16 amžiuje. Turtinga ir įtakinga ji buvo iki 17 amžiaus antrosios pusės, savo vaidmens politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime neprarado ir vėliau - ligi pat 18 amžiaus pabaigos. Radvilos turėjo dideles žemių valdas, šimtus dvarų. Gausus turtas leido laikyti atskirą kariuomenę, pajėgesnę kartais už viso krašto.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją