Anot organizatorių, nebylusis kinas – tai pasirodymas, kurio antrą kartą nepakartosi. Kiekvieną nebyliojo kino seansą lydėdavo gyvas muzikinis įgarsinimas, filmo peržiūrą paverčiantis unikaliu reginiu.
„Nebylūs filmai niekada netylėjo. Orkestrinės kompozicijos ir solo pianino (taperio) akomponavimas yra du labiausiai gerbtini ir dažniausiai praktikuojami nebylaus kino įgarsinimo būdai pasaulyje.
Kiekvienas taperis gali radikaliai pakeisti filmo pasakojimą, jo tempą, paaštrinti kiekvieną kulminaciją ir reikalui esant nuraminti“, – apie filmų garsinimo subtilybes pasakojo vienas iš ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ organizatorių Aleksas Gilaitis.
Filmo „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ (1920) seansas lapkričio 5 d. taip pat bus garsinamas. Pianinu akompanuos profesionalus džiazo pianistas Edgaras Sabilo.
„Man kaip džiazo muzikantui, buvo labai įdomu susidurti su filmų garsinimu, pabūti taperiu, tačiau tai yra tikras iššūkis muzikantui. Pats didžiausias sunkumas - didelė atsakomybė prieš žiūrovus. Kiekvienas pasirinktas kūrinys, leitmotyvas, „muzikinis eskizas“ turi labai tiksliai atspindėti filmo epizodą, kuriam ir buvo parinkta tam tikra melodija. Natūralu, kad kiekvienas toks „ieškojimas“ yra labai subjektyvus, priklauso nuo „ieškotojo“ charakterio, temperamento ir daugybės kitų dalykų“, – pasakojo E. Sabilo.
Anot pianisto, taperis turi būti tikras diplomatas, teisingu filmo siužeto keliu „nukreipiantis“ žiūrovą, turi maksimaliai taikliai perteikti visas filmo emocijas, situacijas.
Johno S. Robertsono „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ – tai pirmoji pilnametražė žymios R. L. Stevenseno novelės ekranizacija, pasakojantis apie mokslininką įsigeidusį atrasti dvi skirtingas žmogaus prigimtis – padoriąją ir ydingąją. Pagrindinis vaidmuo filme J. Barrymore’ą pavertė vienu žymiausių 3 dešimtmečio aktorių, kurio pėdomis pasekė ir jo anūkė, gerai žinoma Holivudo aktorė Drew Barrymore.
Pažintį su nebyliuoju kinu lapkričio 26 d. pratęs vienas labiausiai gerbiamų Japonijos kino aukso amžiaus režisierių Hiroshi Shimizu ir jo kelio filmas „Ponas Ačiū“, kuriame nuoširdus humanizmas susilieja su įspūdingu atidumu detalėms. Šis filmas leidžia suprasti, kad Didžiosios depresijos laikotarpio Japonijos problemos nėra tokios tolimos ir šiandienos Europai.
Nebyliojo kino filmų „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ (1920) lapkričio 5 d. ir „Ponas Ačiū“ (1936) lapkričio 26 d. seansai „Skalvijoje“ rengiami kartu su ankstyvojo kino festivaliu „Pirmoji banga“.
