Drąsiai pasvajoti išdrįso būrys garsenybių, tarp jų: Algis Ramanauskas Greitai, Simona Bandita, Saulius Urbonaitis - Samas, Andrius Mamontovas, Kirilas Glušajevas, Erica Jennings, Žygimantas Kudirka Mc Mesijus, Beata Nicholson, Rafailas Karpis, Jonas Nainys, Justinas Jankevičius, Rūta Mikelkevičiūtė... Originalus klausimas davė pradžią trumpų ir šmaikščių filmukų serijai, kurie jau pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.

Beje, „bohemiečius“ itin nustebino vienas paradoksas. Juk iš pradžių mintis vienai dienai tapti velniu pasirodo labai gundanti, atrodytų, viskas, dabar galima naikinti pasaulį, nuodyti priešus, siekti garbės, pinigų ir gerovės sau. Ir visgi labai daug kalbintų žmonių velniškomis galiomis norėtų pasinaudoti tam, kad... neštų gėrį, ar sunaikintų tą blogį, kuris šiandien paliečia daugelį pasaulio žmonių.

Būtent nepaprastai įtaigiai Almo Švilpos sukurtas Mefistofelis, kiekvienoje scenoje įsikūnijantis vis į kitą vaidmenį, nuo seksualaus naktinio kabareto vedėjo iki katalikų bažnyčios kardinolo, tapo VCO „Fausto“ ašimi. Jausmas toks, lyg visas pasaulis būtų sudaręs Mefistofelišką sandėrį, atmetantį apsimestinius religinius ir moralinius praeities teiginius, ieškant stiprių emocingų įspūdžių, užmaršties absente, nesaikingumo ir jaunystės kulto.

Mefistofelis žino, kad žmonijai nuo seno aktuali asmeninės laimės siekio ir vertybių susidūrimo tema. Ir Faustas čia - ne išimtis. Mokslininkas, artėjant mirčiai jaučiasi nelaimingas ir įkalintas. Jam atrodo, kad jis viską prarado ir trokšta vienintelio – jaunystės, kad galėtų patenkinti savo kūniškus poreikius. Faustas ima abejoti savo mokslinio darbo verte, susimąsto apie jo tuštybę ir atsisuka į magiją... Mefistofelis atranda savo pasirodymui tinkamą metą. Kita vertus, susitikimas ir sandoris su velniu visuomet randa savo idealų momentą, o kas gali būti geriau, nei mirties išgąstis, mirtingojo suvokimas, jog nepaisant visų jo gyvenimo pasiekimų, jo jau laukia ta pati baigtis? Ir taip, iš mokslo, dvasios ir proto pasaulio Faustas yra įtraukiamas į žemiškąjį karnavalą, kur jis gali išnaudoti visą savo fizinį būvį, pažinti pojūčių pasaulį, svajoti ir sulaukti mistiškojo meilės jausmo.

Dekadansu alsuojantis režisierės D. Ibelhauptaitės ir maestro G. Rinkevičiaus darbas nepaliko abejingų, o Kongresų rūmų salė negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų, tad spalio mėnesio pasirodymai – puiki proga tą padaryti! Į rudens spektaklius sugrįš premjerose Fausto vaidmeniu įsiminęs meksikietis tenoras Diego Silva, po pasirodymų Vilniuje spėjęs padainuoti Metropoliteno scenoje Niujorke bei prancūzas Sebastien Gueze, prieš keletą metų su „bohemiečiais“ pasirodęs legendinėje „Bohemoje“, Rudolfo vaidmenyje.

Grįžta ir įspūdingasis Almo Švilpos Mefistofelis, o siekiant nesustoti pristatant naujus ir įdomius operos talentus, Margaritos vaidmenį atliks mūsų publikai dar nepažįstamos bet Europos teatruose puikai vertinamos Leipcigo sopranas Olena Tokar ir Sankt Peterburgo Marijos teatro solistė Jekaterina Gončarova.