Teatre, kuriame muzikos garsais siekiama sužadinti žmogaus pojūčius ir emocijas, vaizdai taip pat turi ypatingą galią, padėdami skleistis subjektyvioms vidinėms vizijoms. Muzikinėje scenoje pasitvirtina skirtingų meno krypčių samplaika, suteikdama spektakliams gelmės, talpindama juos į platesnį kūrybos kontekstą.
Prasmingos vasaros viešnagės pas kaimynus
„Naujojo sezono teatro spektakliai – tarsi senųjų spektaklių reminiscencijos, daugiaprasmiai kodai, kuriuose plazdena pokyčių bei naujienų dvasia, – sako teatro vadovas Benjaminas Želvys, žadėdamas, jog teatras neapsieis be siautulio, impulsyvumo, spontaniškumo. Teatras vėl rodys populiariausius savo miuziklus, operetes, kvies į premjeras.
Kalbėdamas apie naujojo sezono spektaklius, B.Želvys sako, jog ryškios ribos tarp teatro sezonų nėra. Vos baigėsi vienas, o jau visu smarkumu rengiamasi kitam. „Šią vasarą teatro artistų atostogas trumpais intarpais papuošė gastrolės kaimyninėse šalyse. Teatro kolektyvas pirmą kartą dalyvavo Latvijoje organizuojamame sceninės muzikos festivalyje „Operos dienos Jekabpils“, kur parodė vieną populiariausių repertuaro spektaklių – E.John ir T.Rice miuziklą „Aida“, – pasakojo B.Želvys, intriguodamas, jog organizatoriai matę šį spektaklį Kaune, drąsiai priėmė sprendimą rodyti šį miuziklą savo festivalyje, taip nusižengdami tradicijai pateikti savo žiūrovams tik operos spektaklius.
„Gastrolės paliudijo, kad drąsus jų sprendimas pasiteisino – kauniečių „Aida“ pranoko žiūrovų lūkesčius ir buvo sutikta itin šiltai. Pagrindinius vaidmenis dainavo Viktorija Streiča, Kristina Siurbytė ir Jeronimas Milius, dirigavo Jonas Janulevičius. Rugpjūčio 8 d. teatro solistai, choro artistai ir orkestro muzikantai dalyvavo Estijoje vykusiame, plačiai pripažintame Šiaurės ir Rytų Europos sceninės muzikos festivalyje „Birgitta“, kur parodė drauge su estų PromFest organizacijos komanda sukurtą spektaklį G.Verdi operą „Traviata“. Šį spektaklį lapkričio 24 d. drauge su kviestiniais solistais Anna Denisova (Rusija), Aleks Kim (P.Korėja) ir baltarusiu Ilja Silčiukovu galės pamatyti ir Kauno žiūrovai.
B.Želvys neslėpė, kad spektaklio novatoriškumas ir moderni interpretacija gali šokiruoti klasikinės tradicijos gerbėjus, tačiau nereikėtų pamiršti, kad opera yra labai įvairiabriaunė. Jo manymu, vertinimų įvairovė turi teisę egzistuoti, nes kiekviena nauja mintis gimdo kūrybiškumą, o spektaklio interpretacijų gali būti pačių įvairiausių.
Ir po šimtmečio nepaliaujanti intriguoti Misterio X paslaptis
Naująjį sezoną teatras pradės rugsėjo 29 d. Žiūrovai kviečiami į Imrės Kálmáno operetės „Misteris X“ premjerą, kuriai lietuvišką tekstą parašė dramaturgė Ramutė Skučaitė. Kaip savarankiška režisierė čia debiutuoja Viktorija Streiča, debiutas tai ir Vaidotui Jakučiui, sumąsčiusiam ir realizavusiam šiai operetei scenografiją jo mėgstamu „steampunk“ stiliumi, apie kurį prieš keletą metų Lietuvoje mažai kas buvo girdėjęs, o šiuo stiliumi kuriančių menininkų buvo vos keletas.
Tačiau dabar šis stilius vis labiau populiarėja ir mene, ir literatūroje, ir muzikoje. Sąvoka steampunk neatsiejama nuo fantastikos žanro, kuriame dominuoja garu varomos technologijos ir kurio veiksmas dažniausiai perkeliamas į alternatyviąją Viktorijos laikų epochą arba į Jungtinių Valstijų „laukinius vakarus“. Steampunk stiliaus meno kūriniuose karaliauja senovė, persipynusi su dabartinėmis technologijomis. Tokia laikmečių eklektika skatina kūrybą, begalinę fantaziją, simbolizuoja nemirtingumą, amžinybę.
Steampunk stilistikai būdingas XIX-o a. Viktorijos eros elementų perkėlimas į dabartį suteikia meno kūriniams retro-futuristinę išvaizdą naudojant metalo, medienos dalis, krumpliaračius. Šį stilių elementais papildo kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė bei vaizdo projekcijų autorius Arvydas Strimaitis. Operetės dirigentas Jonas Janulevičius, šokius ir scenos judesį sukūrė choreografas Dainius Bervingis, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas, chormeisterė – Rasa Vaitkevičiūtė. Šios I.Kalmano operetės originalus pavadinimas yra „Cirko princesė“, tačiau pažvlegus į pastatymų istoriją akivaizdu, kad dažnai libretas buvo keičiamas atsižvelgiant į režisūrines interpretacijas, siužetinių linijų svarbos pasirinkimą ir panašiai.
Tai darė įtaką ir operetės pavadinimui. Pastatymai, kuriuose Misteris X tapdavo pagrindine siužetine ašimi, buvo vadinami šio veikėjo vardu. 2017 m. pastatymo variantui Ramutė Skučaitė apjungė keletą operetės libreto versijų, gerokai nutoldama nuo XX a. pradžioje madingo aristokratiškojo rusicizmo. Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė dėl likimo užgaidos patenka į cirką, tapdamas pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi. Todėl antrą kartą Kaune statoma ši I.Kálmáno operetė vadinama „Misteris X“. Nors spektaklyje analizuojamos tradicinės egzistencinės temos, kūrėjai į jas žvelgia nestandartiškai, su egzotiškesnį poskonį paliekančia pašaipa.
Operetėje vaidmenis sukūrė Andrius Apšega, Ramūnas Urbietis, Ieva Goleckytė, Raminta Vaicekauskaitė, Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas, Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Martynas Beinaris, Rapolas Baranauskas, Giedrė Juknevičiūtė,Raimonda Talat-Kelpšaitė, Jonas Lamauskas, Giedrius Prunskus, Dainius Bervingis, Gediminas Maciulevičius, Vygantas Bemovas, Karolis Visockis, taip pat choro ir baleto artistai, cirko studijos „Šypsena“ artistai.“
Ir J. Štrausas papasakojo „Pelenės“ istoriją
Pristatydamas antrąją sezono premjerą, teatro vadovas apgailestavo, jog baletas, kaip muzikinio teatro žanras, šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje vis mažiau populiarus. Tačiau mūsų trupė vis tik nusprendė statyti klasikinį baletą „Pelenę“, – sakė B. Želvys pridurdamas, kad šis kūrinys žiūrovams mažiau žinomas, nei to paties pavadinimo S.Prokofjevo baletas, kurio muzika užburia publiką ir jau seniai yra baleto meno aukso fonde.
Tad kodėl teatro trupė nusprendė rinktis mažiau žinomą variantą? „Atsakymo, galbūt, reikėtų ieškoti pačioje muzikoje, kurią J.Straussas kūrė gyvenimo saulėlydyje, būdamas visiškoje harmonijoje su savo epochos atmosfera, o tai leido jam pasitelkti visą kūrybinio kelio patirtį ir paversti valsą romantine poema. Librete jis kūrė istoriją, atspindinčią epochos šiuolaikiškumą ir kultūrinę nuotaiką, kuri gali būti aktuali ir mūsų dienomis. Tiesa, valsų karalius, parašęs visas pagrindines baleto dalis jo taip ir neužbaigė. Praėjus metams po kompozitoriaus mirties kūrinį baigė Josefas Bayeris, žinomas austrų kompozitorius ir dirigentas, daugiau nei 20 baletų autorius.
Baletą Kauno scenoje stato choreografas Gianni Santucci (Italija), dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų ir grimo dailininkė Vida Insodienė. Šoks Nerijus Juška, Auksė Mikalajūnaitė, Justina Vitkutė, Aurimas Sibirskas, Gintaras Visockis, Rima Panuškytė, Sandra Lavrenovaitė, Sandra Zienienė, Viktorija Batvinytė, Aurimas Tiškevičius, Valerij Osadčenko, Andrej Janbekov, visi baleto artistai. Beje, baleto siužete išlieka pagrindiniai garsiosios pasakos apie Pelenę elementai: čia yra pikta pamotė, atvirai demonstruojanti nemeilę podukrai ir lepinanti savo dukras. Tik ši pamotė – Madam Leontina – vadovauja madų ateljė, o Pelenė – čia dirbanti jos podukra, vardu Greta. Sutiksime čia ir Princą, tik jis – tai jaunasis madų ateljė savininkas Gustavas, ir Madam Leontina, siekdama, kad jis susidomėtų jos dukterimis, imasi visokiausių machinacijų ir trukdo Gustavui sutikti Gretą.
Bus čia ir paslaptinga batelių pametimo istorija, kurią vainikuos jų pagalba vėl atrasta puotoje Gustavo sutikta žavi nepažįstamoji. Augančiam Kauno teatro baleto kolektyvui šis baletas gana sudėtingas žingsnis profesinio tobulėjimo link. O Kauno žiūrovams tai bus dar vienas malonus ir puikus vakaras su nuostabia, bet vargu ar anksčiau girdėta J.Strausso muzika“ -sakė B.Želvys.
Lietuvos atkūrimo šimtmečiui nacionalinė opera
Paklaustas, kaip teatras rengiasi minėti valstybės atkūrimo metines, B.Želvys sakė, jog rudenį taip pat prasidės ir pasiruošimas trečiajai sezono premjerai, kurią teatras skiria Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms paminėti. „Iškiliai progai buvo pasirinkta Jurgio Karnavičiaus opera „Radvila Perkūnas“. Operos premjera įvyko taip pat Kaune prieš 80 metų – 1937 m. Libreto autorius – lietuvių rašytojas ir dramaturgas Balys Sruoga.
Operos siužete pasakojami istoriniai pragaištingo Lietuvos valstybei laikotarpio – 16 a. ir 17 a. riba – įvykiai ir jų kontekste užgimstanti meilės istorija. Operą stato dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Kęstutis Jakštas, scenografas Gintaras Makarevičius. Nacionalinė opera „Radvila Perkūnas“, skirta šalies 100-čiui, atgims ir rampos šviesas išvys per atkurtos Lietuvos gimtadienį – 2018 vasario 16 d.
Be pagrindinių sezono premjerų, teatro vadovas žiūrovus maloniai kvietė ir drauge prisiminti teatro menininkų kūrybos ar asmeninius jubiliejus: jau spalio 15 d. minėsime dirigento Virgilijaus Visockio kūrybinės veiklos 25 – metį. Ta proga žiūrovai išvys operetę „Kornevilio varpai“. Kaip ir kasmet rengsime naują, nuotaikingą koncertinę programą Naujųjų metų išvakarėms. Nors Naujametinė koncertinė programa – graži teatro tradicija, stengiamės, kad kiekvienais metais ji būtų vis kitokia“ pažadėjo Benjaminas Želvys.
