Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) kaip tropikų šalis – derlių ima kelis kartus per metus. Pasak teatro vadovo Jono Sakalausko, visą rugpjūtį teatre trunka „mažasis sezonas“, kai būsimos premjeros suskamba festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.
Rugpjūčio 3-4 dienomis jame parodyta atnaujinta Dalios Ibelhauptaitės operą – Ruggiero Leoncavallo „Pajacus“. Šiandien įvyks baleto šokėjos ir choreografės Aušros Krasauskaitės šokio spektaklio „Karmen“ pagal Georges‘o Bizet-Rodiono Ščedrino „Karmen siuitą“ premjera. Vėliau bus atlikta „Ispaniška sarsuela“, režisuojama Vladimiro Prudnikovo. O rugpjūčio 15 dieną numatytas Richardo Wagnerio muzikos koncertas, kuriame dainuos operos žvaigždė Violeta Urmana.
„Tiek „Pajacai“, tiek „Karmen“, tiek ir „Ispaniška sarsuela“ bus rodomos ir per „didįjį“ mūsų teatro sezoną“, – teigė J. Sakalauskas.
Dideliam projektui vis dar stinga lėšų
„Didžiajame sezone“ tikimasi pastatyti nacionalinę premjerą – Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Ja Klaipėdos muzikinis teatras norėtų paminėti Lietuvos valstybės jubiliejų. Tačiau kol kas finansavimas šiam grandioziniam projektui nėra patvirtintas.
Užtat gruodžio pradžioje žiūrovai tikrai išvys ryškų, įspūdingą ir ilgai lauktą miuziklą „Čikaga“. Jį stato režisierė Rūta Bunikytė, muzikinei pastatymo daliai vadovaus ir spektaklį diriguos kompozitorius, vokalo pedagogas iš Jungtinės Karalystės Derekas Barnesas. Iš pradžių spektaklis keliaus po Lietuvos sales, vėliau bus rodomas Žvejų rūmuose.
Rugsėjo viduryje teatro sezoną atidarys Ritos Mačiliūnaitės šiuolaikinė kamerinė elektroakustinė opera „Į švyturį“. Pirmasis premjerinis spektaklis, kurį režisavo Loreta Vaskova, buvo parodytas praėjusią gegužę.
Rugsėjį arba spalį Klaipėdos muzikinis teatras pradės kraustynes. Trisdešimt metų šiai įstaigai tarnavęs pilkas sovietinis pastatas bus griaunamas, jo vietoje iškils moderni architekto Wolfgango Gollwitzerio suprojektuota salė. Statybų laikotarpiu teatras spektaklius rodys Žvejų rūmuose, Palangos koncertų salėje, „Švyturio“ arenoje ir Klaipėdos universiteto Menų akademijos salėje.
Debiutuoja dideliu kūriniu
Naujajame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) repertuare numatytos keturios premjeros, o sezono atidarymas patikėtas šiuo metu statomai Vincenzo Bellini operai „Kapulečiai ir Montekiai“.
Būsimame sezone kaip savarankiško ilgo metro spektaklio kūrėjas debiutuos šokėjas ir choreografas Martynas Rimeikis. Visą birželį baleto salėje vyko intensyvios „Proceso“ pagal Franzą Kafką repeticijos. Šiuolaikinio baleto kūrėjas teigė ieškąs dar neišmėgintų šokio kalbos atmainų. Kompozitorius Mindaugas Urbaitis muziką rašė paraleliai su šokio partitūra. Skambės ir Belos Bartoko, Igorio Stravinskio, kitų kompozitorių muzika. Pirmieji spektaklio rodymai numatomi gruodį.
Didžiausia sezono staigmena
Kovą laukiama didžiausios naujojo sezono staigmenos – operos „Post Futurum“, skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Įrodymui, kad be staigmenų nebus apsieita, užtenka paminėti operos kūrėjų pavardes: libreto autorius Sigitas Parulskis, kompozitorius Gintaras Sodeika, režisierius Oskaras Koršunovas. Šis talentingas trio prieš du dešimtmečius kūrė dramos spektaklį „P.S. byla O.K.“.
Operoje „Post Futurum“ arijomis prabils Jonas Basanavičius, jo žmona, Čekijos vokietė Gabrielė Eleonora Mohl ir XX amžiaus pradžios Lietuvos politikos ir kultūros figūros. Pasirodys ir kasdienybėje nematomi, bet meno kūryboje dažnai personifikuojami veikėjai – Dievas ir Velnias. „Įdomu, kad nepaisant operos tradicijų, Velnią dainuos tenoras, o Dievą – bosas“, – sakė LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė.
Vilniui – spektaklis iš Vienos
Balandį LNOBT bus rodomas klasikinio baleto spektaklis „Korsaras“. George‘o G. Byrono poemos įkvėptame scenos veikale bus ir rytietiški gatvės turgūs, ir piratų laivas jūroje, ir prašmatnūs Pašos rūmai... Visa tai Vilniuje vizualizuos patyrusi italų scenografė ir kostiumų dailininkė Luisa Spinatelli.
Vienos valstybinio baleto trupei „Korsarą“ sukūrė prancūzų choreografas Manuelis Legris. Spektaklį ateinantį pavasarį ketinama perkelti į Vilnių. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Valerijus Ovsianikovas taipogi atkeliaus iš to paties vieniečių pastatymo.
Maištas prieš tradiciją
Birželį LNOBT scenoje laukiama Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Idomenėjas“. Britų režisieriaus Grahamo Vicko kūrybinė biografija kupina radikaliai klasiką interpretuojančių pastatymų. Anot paties režisieriaus, jo „Idomenėjas“ skirtas anaiptol ne patyrusiems W. A. Mozarto muzikos žinovams, o pirmiausia jaunimui.
„Idomenėją“ G. Vickas vadina opera apie maištą. Ir pats, kurdamas šį spektaklį Geteborgo operos teatre Švedijoje, leido sau gerokai pamaištauti prieš W. A. Mozarto scenos veikalų interpretavimo tradicijas. „Idomenėjo“, kuris taps bendru pastatymu su minėta Geteborgo opera, muzikos vadovas – dirigentas Johannesas Wildneris iš Austrijos.
Artėjantį sezoną LNOBT savo publikai pasiūlys net trijų užsienio trupių gastroles. Lapkritį du pasirodymus čia rengs iš Niujorko atvykstantis Harlemo šokio teatras, kovą Boriso Eifmano trupė iš Sankt Peterburgo pakvies į savo vadovo kurtą baletą „Čaikovskis“, o gegužę net tris spektaklius į Vilnių atveš Estijos nacionalinė opera.
Tolsta nuo madingo rusicizmo
Pirmąją šio sezono premjerą Kauno valstybinis muzikinis teatras parodys jau rugsėjo 29-31 dienomis. Tai bus Imres Kálmáno operetė „Cirko princesė“, tačiau kauniečių teatre šis veikalas įgys kitą pavadinimą – „Misteris X“.
„Iš operetės pastatymų istorijos aiškėja, kad dažnai libretas buvo keičiamas atsižvelgiant į režisūrines interpretacijas, siužetinių linijų svarbos pasirinkimą ir panašiai. Tai darė įtaką ir operetės pavadinimui. Pastatymai, kuriuose Misteris X tapdavo pagrindine siužetine ašimi, buvo vadinami šio veikėjo vardu“, – paaiškino Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.
Naujam pastatymo variantui dramaturgė Ramutė Skučaitė susiejo keletą operetės libreto versijų, gerokai nutoldama nuo XX a. pradžioje madingo aristokratiškojo rusicizmo. Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė dėl likimo užgaidos patenka į cirką, tapdamas pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi. Spektaklio režisierė – Viktorija Streiča.
Baleto spektaklis suaugusiesiems
Lapkritį baleto gerbėjus teatras pradžiugins Johanno Strausso „Kita Pelenės istorija“. Spektaklio, skirto suaugusiesiems, choreografas ir inscenizacijos autorius Gianni Santucci.
„Žinantys J. Strausso muziką gali net nustebti, ar tai tikrai jų pažįstamas kompozitorius. Šio veikalo muzika gerokai kontrastuoja su mums įprasta J. Strausso kūryba“, – sakė B. Želvys.
Niekada nenutraukė veiklos
Lietuvos valstybės šimtmetį kitų metų vasario 16 dieną Kauno muzikinis teatras paminės Jurgio Karnavičiaus (1884-1941) operos „Radvila Perkūnas“ pagal Balį Sruogą premjera. Spektaklį kuria teatro vyriausiasis režisierius Kęstutis Jakštas. „Radvilos Perkūno“ premjera Valstybės teatre įvyko 1937 vasario 15 dieną, Nepriklausomybės šventės išvakarėse. Operos „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“ išgarsino J. Karnavičiaus vardą tėvynėje ir į muzikos istoriją įėjo kaip vienos pirmųjų lietuviškų operų.
Balandžio mėnesį savo sceną teatras atiduos į darbininkų ir inžinierių rankas. Seniai atėjo laikas, o dabar – ir reikalingos lėšos, įdiegti naują scenos įrangą. „Pinigai atkeliavo per didžiausius vargus. Tačiau noriu pabrėžti, kad teatras niekada nebuvo nutraukęs veiklos ar uždarytas dėl remonto, kolektyvas susitelkia ir tokias permainas ištvermingai atlaiko“, – sakė B. Želvys.
