Penki muzikantai, patalpinti dideliuose akvariumuose, gyvai kuria magišką koncertą – grodami ir net dainuodami po vandeniu! Vienintelis „AquaSonic“ pasirodymas Baltijos šalyse vyks lapkričio 5 d. Nacionaliniame dramos teatre, praneša organizatoriai.

Jau eilę metų „Vilniaus festivaliai“ rengia „Metų koncertus“, kuriais sostinės publikai ir miesto svečiams pristatomos pasaulinės muzikos garsenybės.

„Metų koncertų“ serijoje Vilniuje yra pasirodę Bobby McFerrinas, Laurie Anderson, Janas Garbarekas ir „The Hilliard Ensemble“, Philipas Glassas ir „The Philip Glass Ensemble“, „London Sinfonietta“, Terry Riley, „Kronos Quartet“, Pierre-Laurent Aimard ir kitos muzikos pasaulio įžymybės.

Šiais metais „Vilniaus festivaliai“ siūlo ypatingą meninį patyrimą – unikalų muzikos spektaklį „Aquasonic“. Pasaulinį pripažinimą pelniusi tarptautinė komanda kviečia publiką į ypatingą kelionę po dar nepažintą meninę teritoriją. Penki atlikėjai, pasinėrę į vandens talpyklas, muzikuoja specialiai pagamintais instrumentais ir net dainuoja. Garsai, transformuoti didelių vandens masių, skamba lyg atsklindantys iš anapus – ir paslaptingai, ir mistiškai, ir magiškai, o muzikos turinys kupinas savito bei kerinčio melodingumo.

Pribloškiantis kūrinys atskleidžia aistringą ir net kiek pamišusiai atradėjišką šios muzikos autorių ir atlikėjų mąstyseną, kurios variklis – „Between Music“ pasivadinęs tandemas iš Danijos: kompozitorė ir atlikėja Laila Skovmand bei prodiuseris Robertas Karlssonas. Tokio spektaklio kaip „AquaSonic“ sukūrimas reikalauja metų metus trunkančių eksperimentų ir nesuskaičiuojamų bandymų su įvairių sričių žinovais – ne tik ir ne tiek su menininkais, kiek su giluminiu nardymu užsiimančiais narais, nestandartinio mąstymo instrumentrų meistrais ir talentingais mokslininkais – žmonėmis, vedinais to paties tikslo pralaužti pažinimo ledus ir mesti iššūkį egzistuojančioms pasaulėžiūroms. Kaip prisimena patys kūrinio autoriai, prireikė beveik 10 metų nuo pirminės kūrinio idėjos iki pirmojo pasirodymo – oficialios premjeros.

Ilgų eksperimentų pasekoje atsirado ir specialūs instrumentai: hidraulofonas, elektromagnetinė arfa, povandeninis karboninis smuikas, rotakorda, varpai ir perkusija. Keli iš šių instrumentų buvo gaminami ir tobulinami ne tik Europoje, bet ir už Atlanto – Toronto bei Teksaso universiteto mokslininkų. Taip pat buvo suformuota ypatinga vokalinė technika, leidžianti dainuoti tiesiog po vandeniu. Prie šio projekto komandos prisidėjo ir Andy Cavatorta – pasaulyje pripažintas instrumentų, robotų, programinės įrangos kūrėjas ir garsų „skulptorius“ iš JAV, jis yra sukūręs „Gravity“ arfą islandų dainininkės Björk koncertams. Britas Matt Nolan šiam projektui padėjo pagaminti perkusines lėkštes ir gongus, jis vienas labiausiai vertinamų metalinių perskusinių instrumentų gamintojų, ruošęs instrumentus tokiems atlikėjams kaip „Massive Atack“, Boston Symphony Orchestra, Evelyn Glennie, tai pačiai Björk ir kitiems.

Vis dėlto „AquaSonic“ – tai ne tik stulbinamai kitoks, nekasdieniškas garsų pasaulis, bet ir prikaustantys dėmesį vizualiniai sprendimai. Jais „AquaSonic“ komandą konsultavo garsiosios sceninės kompanijos „Hotel Pro Forma“ vadovė ir režisierė Kirsten Delholm, o muzikiniais patarimais pasidalino vienas žymiausių šiandienos Danijos kompozitorių Simon Steen-Anderson.

Vandens ir muzikos sklidino „AquaSonic“ unikalumas nepalieka publikos abejingos. Ilgus metus ruošiamo projekto pasaulinė premjera įvyko 2016 m. Roterdamo „Operadagen“ festivalyje Nyderlanduose, kur visi trys pasirodymai buvo anšlaginiai – kūrinys iškart pelnė fantastiškus įvertinimus bei išskirtinį susidomėjimą visame pasaulyje. Šiemet įvyko visa eilė spektaklių Danijos mieste Aarhus – šių metų Europos kultūros sostinėje, kuri smarkiai prisidėjo prie šio kūrinio atsiradimo ir pastatymo. Vėliau sekė publikos perpildyti spektakliai Diagilevo festivalyje Rusijoje. Prieš pasirodymą Vilniuje „AquaSonic“ surengs pasirodymus garsiame Škotijos festivalyje „Sonica“. Taip pat ruošiamos intensyvios gastrolės į JAV, Meksiką, Dominikos Respubliką, Turkiją, Libaną ir daugelį kitų šalių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)