Jauki Mažojo teatro scenos "dėžutė" - neįprastai šviesi, nudažyta ne tradicine juoda, o smėlio spalva, tik kiek ankšta spektakliams - trūksta vienos patalpos scenos dešinėje, vadinamos "kišene", į kurią per spektaklius galėtų išeiti aktoriai, būtų laikomas rekvizitas. Stinga ir atskiros patalpos repeticijoms, tad kol kas repetuojama išdailintame teatro vestibiulyje ir nedidelėse kavinės patalpose rūsyje, tačiau ateityje tikimasi gauti repeticijoms dar 80 kv. metrų patalpų.
R. Tuminas negailėjo kritikos Vilniaus savivaldybei, esą neleidusiai teatrui prie istorinio pastato įsirengti originalių granito laiptų, vedančių į Gedimino prospektą. Vis dėlto teatras šiuos laiptus, nors per ardymą ir suskilusius, dar pasiliko ateičiai. Savivaldybė, pasak R. Tumino, neprisidėjo ir prie filmo apie pagrindinę miesto gatvę - senąjį Jurgio (dabar Gedimino) prospektą kūrimo, nors juosta puikiai tarnautų pristatant sostinę ir jos istoriją.
Iš rūbinės laiptais į viršų lipančius žiūrovus pasitinka "Rūtos" draugijos uždangos, kurią nutapė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kopija. Iš pradžių manyta teatro įkurtuvių proga pasiskolinti uždangos originalą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kaune, tačiau teatrui tai pernelyg brangiai kainuotų, tad šios idėjos atsisakyta.
Įspūdingu fasadu ir ypatinga vidine atmosfera išsiskiriančiame pastate Gedimino prospekto 22-jame name 1909-1914 m. veikė lietuvių kultūros draugija "Rūta", rengusi koncertus, paskaitas, teatro vaidinimus. Vėliau pastato šeimininkai keitėsi, o Vilniaus mažasis teatras savo naujųjų namų laukė 15 metų - tiek laiko gyvuoja ir pats teatras.
Teatro atidarymo dieną įkurtuves ženklins gatvės šventė, iškilmingas simbolinis įžengimas į restauruotą pastatą ir specialiai šiai progai Mažojo teatro aktorių ir jo bičiulių rengiamas koncertas. Šventinio vakaro metu taip pat bus rodomas šiuo metu kuriamas filmas apie Vilniaus mažąjį teatrą ir jo pastato istoriją. Žiūrovai, nepatekę į atidarymo iškilmes, tiesioginę filmo transliaciją galės stebėti šalia teatro įrengtuose lauko ekranuose.
Naujo sezono ir kartu naujo kūrybinio etapo pradžią ženklins teatro vadovo R. Tumino režisuoto spektaklio - Antono Čechovo "Trys seserys" premjera. Nuo iškilmingo teatro atidarymo iki pat Naujųjų metų kone kasdien teatras kvies į premjeras, praėjusių sezonų spektaklius, taip pat į atnaujintus - Grigorijaus Kanovičiaus "Nusišypsok mums, Viešpatie" ir teatro talismanu tapusį A. Čechovo "Vyšnių sodą".
Tarp sezono premjerų - talentingos režisierės, Telšių Žemaitės dramos teatro jaunimo studijos "Aglija" vadovės Laimos Adomaitienės spektaklis pagal Kobo Abės romaną "Moteris smėlynuose" ir Rimo Tumino bei Arvydo Dapšio darbas pagal šiuolaikinio italų dramaturgo Furio Bordono pjesę "Paskutiniai mėnesiai". Pagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje kuria Regimantas Adomaitis.
Gruodžio mėnesį Vilniaus mažasis teatras rengia nedidelį savo festivalį "Kalėdiniai susitikimai", kurio programoje puikuosis įspūdingi teatro ir kino vardai - aktorius Stevenas Berkoffas, neseniai nusifilmavęs Algimanto Puipos filme "Dievų miškas", Sergejus Jurskis, Jelena Kamburova su savo teatru, Eimunto Nekrošiaus spektaklis "Giesmių giesmė" ir Juozo Erlicko kūrybos vakaras. Festivalį Nacionaliniame teatre pradės Vilniaus mažojo teatro spektaklis "Madagaskaras", o užbaigs "Revizorius", kuriame lietuvių ir rusų kalbomis vaidins Arūnas Sakalauskas ir Sergejus Makoveckis.