„Iki „Hamleto“ mums reikėjo ilgai bręsti, tai mūsų dešimtmečio spektaklis, dešimt metų ėjome iki jo. Visų ligtolinių spektaklių patirtis, darbo su aktoriais sukaupta patirtis, daugybė užsienio kelionių, klaidų ir atradimų patirtis yra sudėta į „Hamletą“, – teigia O.Koršunovas.


W. Shakespeare - Hamlet (dir. Oskaras Korsunovas) by OKTeatras

Dviejų dalių spektaklio „Hamletas“ kelias prasidėjo beveik prieš 10 metų. Pasaulinė premjera įvyko 2008 m. rusėjo 9 d. Stavangeryje (Norvegija). Vilniuje jis buvo pristatytas tų pačių metų lapkritį. O.Koršunovas mėgsta sakyti, kad šiuolaikinę dramaturgiją jis stengiasi režisuoti kaip klasikinę, o klasiką – taip, lyg tai būtų šiuolaikinė dramaturgija. „Hamletas“ irgi nėra istorinis spektaklis, atkuriantis praeities epochų alsavimą.

Kaip sako pats režisierius, „Shakespeare‘o „Hamletas“ turėtų padėti užčiuopti ir išreikšti dabarties dvasią, mano kartos dvasią. O mano karta gyvena ne realiame pasaulyje, o erotizuotoje iliuzijoje. Ji yra apskaičiuojanti, prisitaikanti ir patenkinta savimi. Ir kartu nesubrendusi ir nenorinti daryti suaugusiam žmogui būtinų sprendimų.

Pastaraisiais metais niekas nebekalba apie būtinybę keistis – o tik apie saugumo poreikį. Ši karta gyvena tarsi už uždangos, skiriančios ją nuo tikrovės, ir tą uždangą būtina nuplėšti, nes iliuzinė ramybė ir saugumas gali būti labai pavojingi. Todėl mums skubiai reikalinga negailestinga savianalizė, kad suprastume savo aplinką ir savo poelgius. Tik taip galime išgelbėti savo ateitį, kuri gimsta mumyse pačiuose, o ne politikų lozunguose, ar reklaminiuose šūkiuose.“

Kartu šis O.Koršunovo spektaklis turbūt labiausiai belaikis iš visų jo lig šiol sukurtųjų. Nors senojo Elsinoro veiksmas perkeltas į šiandieną ir vietoj istorinių interjerų ir kostiumų scenoje eilė teatro grimo staliukų ir šiuolaikiškai apsirengę mūsų amžininkai, tai, kas vyksta scenoje iš principo neturi kokių nors išskirtinių sąsajų su kuriuo nors vienu laiku. Nes klausimas „kas tu esi?“, Shakespeare‘o pjesėje metamas tamsoje pasirodžiusiai Hamleto tėvo šmėklai, o spektaklyje kiekvieno keliamas sau pačiam, aktualus bet kokiam laikui.