Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Sigutė Stonytė:
„Remdamasi ilgamete darbo su Gintautu Kėvišu patirtimi galiu drąsiai teigti, kad tai kūrybiškas, organizuotas, eksperimentų meno srityje nebijantis žmogus, turintis ypatingą gebėjimą pritraukti ryškius kūrėjus ne tik iš užsienio, bet ir iš mūsų šalies.
Jis visada labai džiaugiasi jaunais, daug pasiekusiais lietuvių solistais, kurie jo dėka grįžta į LNOBT sceną – tai Edgaras Montvidas, Justina Gringytė, Kostas Smoriginas, kiti menininkai. G. Kėvišas vertina jaunų žmonių talentą kurti.
Teatro generalinis direktorius – tai ne vien asmuo, kuris sėdi savo kabinete ir pasirašinėja sutartis. G. Kėvišui visada buvo svarbus žmogiškasis faktorius, dialogas, aukšta bendravimo su visais savo darbuotojais kultūra.
Esu meno žmogus, kuris visą gyvenimą atidavė operos scenai. Teatre būna visko, tačiau per 30 savo karjeros LNOBT metų nė karto nepatyriau jokių asmeniškumų ar nesusipratimų. Kalbant apie generalinio direktoriaus meninę veiklą, būtent jo kompetencijos dėka LNOBT repertuare atsirado itin sėkmingi spektakliai, užsimezgė puikus kūrybinis bendradarbiavimas su tokiomis asmenybėmis kaip Anthony Minghella, Robert Wilson, Günter Krämer. Niekada nuošalėje neliko ir lietuvių kūrėjai – Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus, kuriems buvo sudarytos visos sąlygos pristatyti savo spektaklius.
Tiek mene, tiek gyvenime visada buvau už konkrečius dalykus. Dabartinė situacija, kai iškraipomi faktai ir manipuliuojama turima informacija, manęs netenkina. Neturiu teisės nuteisti kitą žmogų – su kita G. Kėvišo veikla susipažinusi nesu. Jei tai ir vyksta, norėčiau, kad viskas būtų atvira, skaidru, paremta konkrečiais faktais, o ne vien emocingais žiniasklaidos šūksniais.
Visada pasitikėjau G. Kėvišu, savo ruožtu ir jis visada pasitikėjo žmonėmis, su kuriais dirbo. Pasitikėjimas ir pagarba – tai pamatinės bendravimo su savo darbuotojais savybės, kurių generalinis direktorius niekada neapeidavo. Kaip kūrybinė asmenybė, Nacionalinės premijos laureatė, užaugau būtent vadovaujant G. Kėvišui.“
Kultūros ministerijos premijos ir tarptautinių konkursų laureatas Liudas Mikalauskas:
„Kadangi dirbu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre tik pirmąjį sezoną, tai nesu ir negaliu būti paveiktas jokių galimai suinteresuotų asmenų. Su gerb. Gintautu Kėvišu daugiau tekę bendrauti įvairiuose užsienio renginiuose, reprezentuojant Lietuvos kultūrą. Negalima nepastebėti šio žmogaus indėlio pristatant Lietuvą patiems iškiliausiems muzikos pasaulio asmenims, su kuriais neturi ir dar ilgai neturės jokios galimybės dirbti joks kitas Lietuvos meno vadybininkas.
Bendruose renginiuose teko matyti jį pristatinėjantį įvairių Lietuvos koncertinių įstaigų kolektyvus tokiems asmenims kaip kompozitorius Krzystof Penderecki, vienai svarbiausių pasaulio muzikos vadybos atstovių Elzbieta Penderecka, Izraelio nacionalinės operos vadovė Hanna Munitz, vienų įžymiausių pasaulio festivalių „Festival Ljubljana“, „Beethoven festival“ vadovams. Tai – tik nedaugelis asmenybių, su kuriomis nuolat bendrauja Gintautas Kėvišas ir reprezentuoja Lietuvos kultūrą aukščiausiuose meno kūrėjų sluoksniuose.
Manau, tai išskirtinai apibūdina turimus teatro vadovo ryšius ir neginčijamą bei neįkainojamą jų naudą Lietuvai. Prieš pradėdami viešai kritikuoti arba nepagrįstai atstatydinti jį iš pareigų, turime įvertinti, jog tai gali būti ir bus stiprus smūgis Lietuvos kultūros reprezentacijai pasaulio kultūros elito akyse. Raginu ministeriją prieš imantis neapgalvotų veiksmų, nuodugniai įvertinti esamą situaciją ir tik po to ją tinkamai spręsti.“
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Arūnas Malikėnas:
„Besąlygiškai vertinu Gintautą Kėvišą pirmiausia kaip Lietuvoje nepakeičiamą meno vadybininką. Jis sugebėjo į teatrą atvežti daugybę iškiliausių pasaulio režisierių, dirigentų ir atlikėjų, kurie sukūrė pas mus tokį meninį lygį, jog galime konkuruoti su pasaulyje garsiais teatrais.
Nematau jokios kitos alternatyvos teatro vadovo vietai užimti, kuri bent sugebėtų išlaikyti esamą meninį lygį, nekalbant apie jo plėtrą. Praradę Gintautą Kėvišą, prarasime ir neįkainojamus ryšius, kurie ypač naudingi teatrui operos pasaulyje. Išklausius Lietuvos Respublikos kultūros ministrės poziciją, manau, nepakanka vien nepasitikėjimo, vertinant tokį išskirtinį meno vadybininką pasaulio mastu. Manau, reikia atlikti išsamų tyrimą ir visiems aiškiai pasakyti, ar buvo padaryta kas netinkama, ar ne. Tai per daug svarbi asmenybė, kad mes galėtume jo taip lengvabūdiškai atsisakyti.“
„Metų operos vilties“ laureatas Tomas Pavilionis:
„Apie Gintautą Kėvišą nieko blogo pasakyti negaliu. Vadovaujant šiam žmogui, pradėjau dirbti teatre, generalinis direktorius visuomet geranoriškai išklausydavo, atsižvelgdavo į prašymus, mane kaip jaunąjį atlikėją tikrai paremdavo. Jo vadovavimo laikotarpiu niekada nesijaučiau nuskriaustas, o atvirkščiai – būtent jis suteikė galimybių išvykti stažuotis ir tobulintis į užsienį, niekada tam neprieštaravo, netgi atvirkščiai – iš teatro meistriškumo kursams gaudavau stipendiją.
Vadovaujant G. Kėvišui, į teatrą buvo atsivežta begalės žymių pasaulyje dirigentų, orkestrų, operos ir baleto solistų bei režisierių. Tai labai pakėlė mūsų teatro meninį lygį ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.“
„Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Joana Gedmintaitė:
„Gintauto Kėvišo vadovavimo laikotarpiu teatras tapo populiarus tiek Lietuvos, tiek užsienio žiūrovui. Generalinis direktorius visada maloniai bendrauja, bei sprendžia iškilusius klausimus.“
„Auksinio scenos kryžiaus“ nominantas Mindaugas Jankauskas:
„Aš atsakingai palaikau teatro generalinį direktorių Gintautą Kėvišą kaip vadovą, kuris jau eilę metų įgyvendinant teatro kūrybinės veiklos programą kviečia iškiliausius pasaulio operos meno profesionalus, su kuriais dirbti yra ne tik garbė, bet ir unikali galimybė tobulėti kaip solistui. Tuo pačiu visi garsūs ir iškilūs meno kūrėjai kilsteli teatro kūrybinę kartelę dar aukščiau. Mano manymu, teatro reprezentavimas ir pasiekimai meno kūrybinėje plotmėje turi itin aukštą vertinimą bei atgarsius. Visa tai leidžia teatrui būti vienoje gretoje su kitais žinomais Europos operos teatrais.“
