Vilniaus žydų (litvakų) bendruomenės apgyvendinti kvartalai Rūdninkų, Ašmenos, Mėsinių, Stiklių, Žydų, Gaono ir kitose senamiesčio gatvėse drauge su reikšmingais Didžiosios žydų sinagogos, mokyklos ir bibliotekos pastatais (nugriautais 1955-1957 metais) sudaro neatsiejamą dingusio Vilniaus miesto paveldo dalį.
Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių ribojamas 14 arų sklypas - tai mažiausias Vilniaus senamiestyje istorinis kvartalas, susiformavęs dar 16-17 amžiuje. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad 15 amžiuje čia yra buvę juodosios metalurgijos krosnys, 17 amžiuje - mėsinės.
Kvartalo pastatai sudegė 1655 metų gaisro metu ir kurį laiką kvartalas stovėjo apleistas. 18 amžiuje pastatai priklausė Vilniaus raštininkui A.Končevskiui ir jo šeimos nariams. Nuo 19 amžiaus vidurio šio sklypo pastatus jau valdė Vilniaus pirklių šeimos. Pastatų pirmuosiuose aukštuose buvo įvairios parduotuvės, kepykla, kirpykla, antrame aukšte buvo savininkų gyvenamieji kambariai.
1940 metais pastatai nacionalizuoti, o po karo visiškai nugriauti.
Minėto kvartalo atkūrimas - tai pirmas žingsnis, įgyvendinant Vilniaus žydų istorinio kvartalo fragmentų atkūrimo programą. Šia programa siekiama puoselėti daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, atgaivinti senamiestį bei atkurti jo urbanistines erdves. Tai atitinka ir kitos Vilniaus miesto savivaldybės programos "Dingęs Vilnius" tikslus. Pastaroji programa numato konservuoti, restauruoti ir eksponuoti viduramžių miesto sienos ir vartų liekanas, atkurti Pranciškonų vienuolyno varpinę.
Vilnius prieš Antrąjį pasaulinį karą garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų. Žydų bendruomenė Vilniaus Senamiestyje per šimtmečius suformavo kelis kvartalus, kur klestėjo amatai, religiniai centrai.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų. Jų šimtmečiais sukauptos materialinės ir kultūros vertybės buvo išgrobstytos, dalis pastatų - sugriauti.
Žydų istorinio kvartalo statiniai buvo naikinami ir sovietmečiu. Penktojo dešimtmečio pabaigoje buvo sugriauta viena didžiausių Europoje Vilniaus Didžioji sinagoga.
Dabar kai kurių sugriautų žydų paveldo pastatų vietose Vilniaus senamiestyje yra tušti plotai, skverai.