LRT Klasikos laida „Audiologai“ bus transliuojama kovo 2 dieną. Jos vedėjas G. Kuprevičius teigė rinkęsis keturių naujos valdžios atstovų balsus: parlamentarės ekonomistės Aušros Maldeikienės, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, premjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio. Turėdamas namuose visokių kompiuterinių įrankių, „melo detektorių“, per juos perleido šių politikų balsus – atliko kalbos signalų analizę.
„Šiuo atveju tiktų ir žodis „analizai“. Dieve, ką išgirdau! Dvi dienas ranka siekiau alkoholinių gėrimų, kad išeičiau iš tos nuotaikos. Taip kalbantys žmonės negali vadovauti šaliai! Klausausi ir nesuvokiu – apie ką kalba, kaip kalba. Tai tam tikra prasme irgi žudymas – intonacinio girdėjimo žudymas. Nes klausydami tokios kalbos ir patys taip pradedame kalbėti. Herbertas Marcuse‘as tą kalbėjimą vadino „vienkalbe“ – kalbėjimu reklaminėmis klišėmis: „ar tau viskas gerai?“, „kainos nesikandžioja?“, „turime gerą laiką“, „kaip tu gyvas?“ – baisėjosi lietuvių muzikos novatorius G. Kuprevičius.
Į diskusiją „Ar nužudyta klasikinė muzika?“ jį ir vibrofonininką, vieną LRT Klasikos laidos „Muzikinis pastišas“ vedėjų Marių Šinkūną pakvietė Lietuvos muzikų sąjungos vadovė, leidėja, kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Sulaukusi klausimo, ar toks pokalbio pavadinimas pasirinktas, siekiant didesnio dėmesio, renginio vedėja atsakė, kad nebūna dienos, kai didžiausi Lietuvos žinių portalai neparašo žodžio „žudyti“.
Tad tokiu diskusijos pavadinimu šio žodžio vartojimą dar labiau pagausino. Suprantama, pagausino ir diskusijos klausytojų būrį.
Profesorius G. Kuprevičius pareiškė apie politikų kalbėjimą užsiminęs dėl tos priežasties, kad svarbu nenužudyti intonacijos ir girdėjimo įvairovės, kuri dabar, pasak jo, suvesta į vos du akordus – C ir B.
„Intonacijos stygius mane labai liūdina“, – teigė jis. Nuo valdžios žmonių intonacijos, anot jo, priklauso ir kultūros intonacija, lygmuo, gelmė.
Per diskusiją buvo prisimintas A. Žigaitytės-Nekrošienės rengiamas „Didysis muzikų paradas“, kuris pernai liovėsi egzistavęs, tačiau žada atgyti naujomis formomis. Kalbėta apie muzikos ir politikos susidūrimą, muzikos vadybininko hegemoniją, jo viršenybę prieš tradicinę kompozitoriaus, atlikėjo ir klausytojo trijulę.
Aptartos ir kitos liūdinančios tendencijos – klasikinės muzikos traukimasis iš eterio, viešosios erdvės ir kiekvieno žmogaus gyvenimo, solidžių Lietuvos orkestrų, ansamblių slydimas popso link.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad lankytojų skaičius kultūros valdininkams yra svarbesnis už renginio turinį, kokybę.
DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje pateikiamos svarbiausių meninių įvykių apžvalgos, kultūros ir subkultūros naujienos, pristatomi Vilniaus knygų mugės autoriai ir diskusijos.
