Mitologijos tyrinėtojas D. Razauskas mugės Rašytojų kampe pristatė monografiją „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“ (pastabos paraštėse)“. Knygą išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Kartu D. Razauskas užsiminė, kad Lietuva yra niekinama krikščionybės vardu, mat pati krikščionybė esą į Lietuvą vis dar neatėjusi.
„Krikščionybės vardu yra niekinama Lietuva, o tai su giliai įsijautusiu krikščionio supratimu nesuderinama. Galima sakyti, kad krikščionybė į Lietuvą vis dar neatėjo, galbūt Donelaitis buvo tik vienas pirmųjų. Žiūrinti iš krikščionybės pozicijų, Donelaitis yra tikras krikščionis – jis eina ten, kur mato skausmą, jis eina to skausmo guosti, nespjaudo į tą vietą nusigręžęs“, – kalbėjo D. Razauskas savo knygos pristatyme.
Autoriaus vertinimu, esminis poemos „Metai“ privalumas yra net ne literatūrinis, o teksto sukuriamas žmogiškas, dvasinis santykis.
„Pagrindinis būro skaudulys yra nevisavertiškumas, jo tradicija yra nevisavertė: vienur išsimokslinę vokiečiai, kitur lenkų kalba, ponaičiai, o mes užsidarę kaime.
Donelaitis štai ką padarė: jūsų vaizdiniai, jūsų kalba, jūsų tikėjimas, jūsų širdies skausmas ir viltys nėra neverti – jie yra pirmapradėje būtyje, jų vieta toje pačioje lentynoje kaip Biblijos ar Antikos klasikų. Nebekiškit savo galvos į žemę, kelkitės, nesigėdykite, kad esate, nesigėdykite savęs“, – dėste mitologas.
Donelaičio poemoje „Metai“, kurioje D. Razauskas įžiūri „nuolatinę kelių lygmenų pynę“, būras randa sau atpažįstamų tautosakinių gyvosios tradicijos motyvų.
„Būras pasidžiaugtų, kad šitas aukštas dėdė iš sakyklos ne tik lietuviškai kalba, bet ir mūsų vaizdiniais kalba, kad jis mūsų neatmeta, kad kalba mums“, – sakė D. Razauskas.
Šiais metais be knygos „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“ (pastabos paraštėse)“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas dar išleido D. Razausko mitologinį Maironio tyrimą – knygą „Maironis. Praamžės tradicijos dainius“.
