Patyrę cosplayeriai žiemos metu nesnaudžia ir jau siuva, lipdo, konstruoja kostiumus, su kuriais lips į sceną pademonstruoti savo mėgstamą personažą. Žiūrovams belieka aikčioti ir stebėtis, kas ir kaip tai pagamino.

Geriausias cosplayerių draugas internetas

„Tai yra be galo platus, atviras hobis, ir kiekvienam jis reiškia ką nors skirtinga. Kiekvienas tą hobio terpę susikuria pats ir tampa cosplayeriu“, – sako viena garsiausių Lietuvos cosplayerių ir „GameOn Cosplay“ konkurso koordinatorė Ingė Štalytė, bendruomenei geriau žinoma slapyvardžiu Dulcinea.

Paprastai cosplayeris kostiumą nuo pat pradžios iki galo gaminasi pats. Tam prireikia pačių įvairiausių įgūdžių. Kostiumo autoriui tenka išmokti daryti makiažą, formuoti šukuoseną, siūti, siuvinėti, daryti iškarpas. Kartais prireikia net elektros inžinieriaus žinių, kai kostiumą nusprendžiama pagyvinti LED lemputėmis. Dažnai kyla klausimų, kaip pasidaryti vieną ar kitą detalę, todėl geriausias cosplayerių draugas yra internetas ir raktažodžiai anglų kalba.

"GameOn" konkursas
Foto: L. Jonaičio nuotr.

Cosplayerių meistrai taip pat noriai dalijasi informacija, tad tik nuo paties kūrėjo priklauso, kokios kokybės kostiumą jis nori pagaminti. Kur ieškoti medžiagų? Kostiumo kūrimas neįsivaizduojamas be audinių, statybinių prekių ir rankdarbių parduotuvių. Be įgūdžių, kurių galima išmokti, cosplayeriui praverstų ir tokios asmeninės savybės kaip kruopštumas, kantrybė, pedantiškumas ir – draugiškumas.

Kas svarbiau – laikas ar pinigai?

„Cosplay“ konkurso žiūrovai dažnai nė neįtaria, kiek laiko užtrunka pagaminti kostiumą. O kur dar lėšos, skiriamos medžiagoms ir konkursams... Vis dėlto kostiumo kūrimo laikas yra visiškai individualus reikalas, priklausantis ir nuo kostiumo sudėtingumo, turimų įgūdžių, darbo sąlygų, finansų. Jei kostiumas yra tik maudymosi kostiumėlio tipo, jį galima pagaminti vos per dieną. Tačiau sudėtingą kostiumą sudarytą iš didžiulių šarvų gali trukti pagaminti ir visus metus.

"GameOn" konkursas
Foto: M. Drevinsko nuotr.

Kiek kainuoja pasigaminti kostiumą? „Nuo 0 iki begalybės, – atsako I. Štalytė. – Priklauso nuo kostiumo ir paties cosplayerio norų. Dažnai tai, kas yra pigiau – truks daugiau laiko ir pareikalaus daugiau pastangų, ir priešingai, tad galima spręsti, kas turi daugiau vertės – laikas ar pinigai.“

Teisėjams svarbiausi „tik trys“ dalykai

I. Štalytė sako, kad kuriant pirmąjį kostiumą nereikia būti savikritiškam. „Neverta lyginti savo darbų su kitais, ypač kai „kitas“ tuos kostiumus daro ne vienerius metus“, – teigia ji. Dulcinea save vadinanti Ingė yra teisėjavusi ne viename „cosplay“ konkurse. Todėl paklausta, kuriuos aspektus dažniausiai pastebi teisėjai, ji įvardija tris pagrindinius dalykus: kostiumo kokybė (ar kostiumas proporcingas, ar klijų nesimato, ar kostiumas nekrenta nuo cosplayerio), panašumas į personažą (ar makiažas toks pats, ar tinkamai parinktos tekstūros, spalvos, perukas) ir pasirodymas, kuris vertinamas pagal tai, ar buvo įdomus.

„Visada pastebiu, ar kostiumas visiškai užbaigtas, ar jis ne tik nudažytas, bet ir kontūruotas ir šešėliuotas. Tiek savo, tiek vertinamuose darbuose ieškau to, ko ieškočiau būdama filmo režisierė savo fantastikos filmui“, – sako I. Štalytė.

"GameOn" konkursas
Foto: P. Židonio nuotr.

Vis dėlto, konkurso vertinimo ribas dažniausiai nubrėžia patys dalyviai, nes nugalėtojas renkamas iš dalyvaujančių konkurse. „Negalima lipti ant scenos tik dėl prizų, nes tai tiesus kelias į neteisingą, konkurencingą ir nedraugišką požiūrį į kitus ir į patį save. „Cosplay“ neatsiejamas nuo pagarbos vienas kitam ir draugiškumo. Tai svarbiau nei kostiumo kokybė, pasirodymo „kietumas“ ar laimėtos vietos“, – pažymi I. Štalytė.

Lietuvoje vyksta net šeši festivaliai, rengiantys „cosplay“ konkursus – „GameOn“, „Nyaaa! Cosplay“, „Anime Weekend“, „Anime Nights“, „Umi No Suna“ ir „NowJapan“.

Apie „cosplay“ kultūrą pasakojo praėjusių metų nugalėtoja Justina Vitkutė, žinoma Cusu slapyvardžiu: