Būsimą spektaklį režisuoja Rolandas Atkočiūnas. Spektaklis bus rodomas pavadinimu „Legenda apie Didįjį Kombinatorių“ (toks yra antras originalus minėto romano pavadinimas).
Režisierius, paklaustas, ar jo pasirinkimui turėjo įtakos kino teatruose demonstruojamas lietuviškas filmas „Dvylika kėdžių“, atsakė, kad tai nėra susiję. Jis buvo nusprendęs inscenizuoti minėtą kūrinį gerokai anksčiau, nei sužinojo apie tokio filmo egzistavimą. Jo meninę logiką labiau nulėmė ankstesnė jo darbo patirtis LRDT – spektaklis pagal M. Bulgakovo pjesę „Zoikos butas“. Tai, kad abiejuose kūriniuose yra vaizduojamas tas pats sovietinio „nepo“ laikotarpis, režisieriui irgi nėra svarbu.
„Savo sprendime nepaisau istorinių, socialinių ar politinių romano motyvų, man svarbiausia yra žmonių santykiai, – sako režisierius, kuris yra ir romano inscenizacijos autorius. – Mano spektaklio vyksmas vystysis simboliniame laive, plaukiančiame į niekur. Tai gali būti ir „Titanikas“, ir Nojaus arka – bet kas. Visi Ilfo ir Petrovo romano personažai čia bus pavaizduoti, ir visos romano siužeto peripetijos bus suvaidintos. Tačiau visa tai dar bus perpinta ir su bibliniu siužetu apie pranašą Mozę ir apie žydų tautos klajones. Tautos iškeliavimas svetur – tai dar vienas šio spektaklio motyvas. Savo naujojo vaidinimo žanrą įvardinčiau kaip „epinės kelionės fantasmagoriją“. Tad tiems žiūrovams, kurie ateis į teatrą nusiteikę pamatyti eilinę komediją, čia bus pateikta nemažai siurprizų.“
Su režisieriumi šį spektaklį kuria jo nuolatinė kūrybinė komanda – dailininkas scenografas iš Latvijos Martins Vilkarsis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Giedrius Puskunigis. Pagrindinius vaidmenis atliks aktoriai Valentinas Novopolskis (Ostapas Benderis), Aleksandras Agarkovas (Ipolitas „Kisa“ Vorobjaninovas), Valentinas Kirejevas (šventikas Fiodoras), Aleksandra Metalnikova (Gricacujeva) ir kt. Spektaklyje užimta didžioji LRDT trupės dalis.
Vyksta pasiruošimas ir spektakliui pagal Mariaus Ivaškevičiaus rusų kalba sukurtą dramą „Rusiškas romanas“ apie rusų literatūros klasiką Levą Tolstojų (o iš tiesų – labiau apie jo žmoną Sofiją). Šį pastatymą LRDT scenoje su šio teatro aktoriais įsipareigojo įgyvendinti režisierius Oskaras Koršunovas, scenografiją ketina kurti Gintaras Makarevičius, muziką – Giedrius Puskunigis.
Taip pat šio sezono pabaigoje bus pradėtas repetuoti spektaklis A. Špilevojaus „Neišmoktos pamokos“, kurio premjera įvyks rudenį, per D. Tamulevičiūtės festivalio atidarymą Varėnoje.
„Nuo to, kokias mūsų paraiškas paremia LKT, visuomet priklauso ir mūsų tolimesnis repertuaras, – sako LRDT vadovas Jonas Vaitkus. – Dabar sužinojome, kad iš teatro 2017 metams Kultūros tarybai pateiktų projektų paremtas tik vienas. Tai – M. Ivaškevičiaus pjesės „Rusiškas romanas“ pastatymas. Kitoms mūsų pateiktoms paraiškoms – dokumentinio publicistinio teatro žanro spektakliui pagal Herkaus Kunčiaus pjesę „Klanas“ (rež. J. Vaitkus), I. Bergmano „Rudens sonata“ (rež. G. Surkovas, Latvija), I. Ilfo ir J. Petrovo „Dvylika kėdžių“ bei B. T. Hanikos „Raudonkepuraitė turi verkti“ (rež. P. Uray, Vengrija) – LKT lėšų neskyrė. Tai komplikuoja mūsų kūrybinių planų įgyvendinimą.
Apskritai, sprendžiant iš pastarojo teatrų projektų finansavimo, kurį paskelbė LKT, šio fondo pozicija lietuviškos dramaturgijos pastatymų atžvilgiu atrodo išvis nesuprantama. O apie lėšų naujiems spektakliams skyrimą per LKT teatrai privalėtų žinoti iki prasidedant planuojamam sezonui, o ne jo viduryje, kaip tai yra dabar“, – sako LRDT vadovas.
