Sausio 20 dieną Vilniaus „Menų spaustuvėje“ vyks spektaklio „Nekrozė“ (rež. – Greta Kazlauskaitė ir Eglė Kazickaitė) premjera. Spektaklyje vaidins Kristina Švenčionytė, Ričardas Bartašius, G. Kazlauskaitė ir E. Kazickaitė.
„Nekrozė“ – savotiškas psichologinis trileris, į kurį instaliuoti pagrindiniai šiam žanrui būdingi elementai (nerimas, laukimas, įtampa, klaidinančios situacijos, susierzinimas ir pan.), o „realųjį“ spektaklio pasaulį čia nuolat keičia painūs ritualai, prasmių, kaukių ir įvaizdžių metaforika.
Spektaklyje veikiantys trys pagrindiniai personažai – laimės troškimo, klaidingo savęs įrodinėjimo, kritiško požiūrio į kitą asmenį, konkurencijos cikle užstrigę žmonės. Jų dalyvavimas neįprastame žaidime dėl didelio piniginio prizo tam tikrais momentais primena Jerry Zuckerio filmą „Žiurkių lenktynės“, nors nebūtinai.
Teatro kritikė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė recenzijoje apie „Nekrozę“ rašo: „Savo spektakliams pačios siužetus kuriančios jaunos kūrėjos ieško tokios teatrinės kalbos, kuri praplėstų kino kameros vieno rakurso žvilgsnį. Tarsi stojusios į dvikovą su kino industrija, jos surenka visą šūsnį argumentų, siekdamos įtikinti, kad ir teatras gali būti pakankamai šiuolaikiškas ir nė kiek nemažiau patrauklus. Spektaklis tarytum sako: „Ir teatre galima kalbėti apie tai, kas vyksta mūsų visuomenėje šiandien, kalbėti šiuolaikiškam žmogui labiausiai suprantama šiuolaikine kalba. Scenoje nebūtinai turi karaliauti vien tik klasikinės dramos, nes ji tokia pat pajėgi reflektuoti dabartinio žmogaus būtį.“
Kauno žiūrovui „Nekrozė“ bus rodoma sausio 21 dieną Kauno miesto kameriniame teatre. Spektaklio kūrybinė grupė kviečia susipažinti su „Apeirono“ teatru, o drauge ir aptarti kas ir kaip jame vyksta.
Sausio 31 dieną Vilniaus „Menų spaustuvėje“ svečiuosis spektaklis „Psiche“. Spektaklyje vaidins Kristina Švenčionytė ir Greta Kazlauskaitė.
Pasak režisierių G. Kazlauskaitės ir Eglės Kazickaitės, „Psiche“ – tai intelektualus detektyvas, situacija, kurioje keliamas klausimas, kas būtum, netekęs sielos (Psichė – senovės graikų deivė, žmogaus sielos įsikūnijimas, kvėpavimas / mąstymas), kas daro žmogų gyvą, tikrą ir laisvą.
Šiame spalvingame, muzikaliame ir dinamiškame spektaklyje skalsu vaizdo (videoprojekcijas kūrė Vidas Valinčius), garso (prie didžėjaus pulto dirba ir garsinį spektaklio pavidalą kuria E. Kazickaitė), judesio ir, žinoma, klausimų, į kuriuos drastiškais metodais bando rasti atsakymus dvi spektaklio veikėjos, vykdančios „teisingumo“ seansą.
Vedžiodamos žiūrovą po sapniškus pasąmonės labirintus, kuriuose klaidžioja fobijos, prisiminimų nuotrupos, baimės, įsivaizdavimai, jos bando ištirti nusikaltimą, kurį šifruojant susidėsto šiuolaikinė „hamletiška“ istorija. Jos centre veikia žmogus, atsidūręs ribinėje situacijoje (ties mirties / niekio riba), pasimetęs tarp gerų ketinimų ir keršto troškimo, tarp vaidmenų ir kaukių, pats virstąs kauke.
Vasario 1 dieną į „Menų spaustuvės“ sceną žengs premjera – spektaklis „Žinduolių perėja“. Spektaklyje vaidins Vilma Raubaitė, Kristina Švenčionytė, Ričardas Bartašius, Greta Kazlauskaitė, Samanta Pinaitytė.
Svarbiausias spektaklyje „Žinduolių perėja“ vystomos istorijos nervas – šiuolaikinė pasimetusi moteris, kuriai tiek abortas, tiek gimdymas yra vienodai nepakeliami dalykai. Kokia šiandien yra moteris? Kodėl joje grumiasi vaisingumas su žudymo manija? Kodėl ji nebesugeba atsiliepti į motinišką pašaukimą, bet ramybės neatranda ir antimotiniškoje būsenoje?
Visas spektaklis – moters jausenų galerija po to, kai ji pasirašo nuosprendį, bet dar gali kalbėtis su savo įsčių vaisiumi, po to, kai ji eina į kapus ir kasa palaikus visų negimusių kūdikių, kurie galėjo būti poetai, žemdirbiai, žmonės, iš kurių gimtų kiti žmonės.
Režisierė ir aktoriai kuria sapno / hipnozės aplinką, kurioje išdidinami įvairiais amžiais abortuotų žmonių gyvenimo segmentai, sujungti su mintimi, kad asmens tragedija yra tik šito gyvenimo tragedija, bet žiūrint plačiau – amžinasis ryšys tęsis ir toliau, kaip tesėsi ir dešimtis ar šimtus metų atgal. Kad mirtis amžinojo ryšio šešėlyje yra visiškai sąlyginė. Kad tik perėjęs uždraustą perėją žmogus gali suvokti atleidimo ir amžino gyvenimo dovaną.
