Muziejaus oponentai sakė, kad viena geriausių Suomijos sostinės vietų priešais prezidentūros rūmus būtų buvusi atiduota „meno „McDonald's“, taip pavadindami Guggenheimo muziejų tinklą įvairiuose miestuose, tarp jų – Niujorke, Bilbao ir Venecijoje.

Tačiau projekto šalininkai įrodinėjo, kad dabar ta vieta naudojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir kad muziejus padidintų turizmą.

Po kelias valandas trukusio ir iki ketvirtadienio paryčių užtrukusio debatų maratono 53 tarybos nariai balsavo prieš muziejų, o 32 – už jį.

Pastangos pastatyti Helsinkyje Guggenheimo muziejų prasidėjo dar 2011 metais, bet projektą persekiojo finansavimo problemos ir politinė opozicija.

2015 metais prancūzų architektų studija „Moreau Kusunoki Architectes“ laimėjo tarptautinį konkursą, kuris buvo organizuotas siekiant suteikti projektui pavidalą. „Moreau Kusunoki Architectes“ koncepcija buvo rūsčių stačiakampių paviljonų grupė ir švyturį primenantis bokštas.

Konkurso vertinimo komisija nusprendė, kad projektu išreiškiama „didelė pagarba vietai“, bet per miesto tarybos posėdį kai kurie jos nariai vadino jį „bunkeriu“.

Dauguma oponentų nerimavo dėl muziejaus kainos – maždaug 130 mln. eurų, kurių 80 mln. būtų turėjęs sumokėti Helsinkio miestas. Be to, sostinė būtų turėjusi suteikti garantijas dėl dar 35 mln. eurų paskolos.

JAV įsikūręs Solomono R.Guggenheimo fondas per 20 metų būtų paėmęs maždaug 18,4 mln. eurų už savo garsiojo prekės ženklo paskolinimą muziejui.