Pasak spektaklio režisieriaus A. Areimos, toks juvelyriškai identiškas pastarojo Seimo ir „Julijaus Cezario“ gyvavimo laikas – viso labo tik sutapimas. Tiesiog atėjo tam laikas.
„Žinoma, tai sutapimas, jog spektaklis gyvavo lygiai vieną kadenciją. Manau, jog kiekvienas spektaklis turi savo laiką ir savo tikslus. Kai matai, jog jis atliko savo misiją ir jo laikas baigėsi, reikia gražiai jį paleisti. Kitaip tariant, suteikti amžinąjį poilsį. Reikia kurti toliau, kad ir ta pačia tema, bet tai turi skambėti čia ir dabar. Turi jaustis dabartinis požiūrio kampas, šiandieninė jausena, o ne atstumas“, – teigia A. Areima.
Dažnam žiūrovui ar teatro kritikui užkliuvo gausybė spektaklyje nuskambančių keiksmažodžių. Anot režisieriaus, spektaklio esmė – toli gražu ne čia. Keiksmažodžiai pasitelkiami tik kaip priemonė kuriant veikėją, simbolizuojantį beprasmiškiausią būtį „Julijaus Cezario“ politikų kompanijoje.
„Keiksmažodžiai nėra varomoji spektaklio dalis. Be to, keikiasi tik vienas asmuo, kuris pradžioje būna nežinomasis, pats nežinantis kodėl sėdi prie bendro politinių asmenų stalo. Kiti taip pat nesupranta jo buvimo esmės. Keiksmažodžiai ant jo kabinami tam, kad atskleistų personažo kvailumą, agresyvumą, kaimiškumą. Kai žmogus nežino ką sakyti, varo keiksmažodžių tiradą, tam tikrą beprasmybės tiradą“, – pasakoja režisierius.
Fenomenalu, tačiau vienintelės tarptautinės „Julijaus Cezario“ gastrolės buvo Rusijoje – šalyje, kurioje oficialiai uždrausta keiktis teatro scenoje, o viešai kritikuoti valdžią – daugiau nei rizikinga. Visgi, trupės tai neišgąsdino – priešingai, tapo papildoma motyvacija.
„Faktas, jog važiuojame į šalį, kurioje draudžiama ar tiesiog bijoma kritikuoti valdžią, buvo pagrindinė varomoji motyvacija. Žinoma, Rusijoje viskas šiek tiek kitaip. Ten dar galioja kažkoks kritinis tiesos žvilgsnis, todėl po spektaklio gavome labai drąsių ir šiltų atsiliepimų. Aišku, jie buvo išsakyti asmeniškai, nes spaudoje, manau, buvo bijoma apie tai kalbėti drąsiai. Iš atsiliepimų supranti, kaip ten jaučiasi žmonės. Jie yra užspęsti. Jie nori kalbėti, bet nedrįsta. Spektaklio metu jie patys garsiai siuntė Putiną ir kitus dėdes ten, kur jų vieta. Publika juokėsi ir šiltai priemė mūsų įžvalgas bei satyriką į jų šalyje esamą politinę situaciją, paremtą vieno žmogaus monopolija“, – gastroles prisimena A. Areima.
Nusprendęs daugiau neberodyti „Julijaus Cezario“, režisierius A. Areima nežada atsiriboti nuo politinių temų. Jo nuomone, šį kartą nebereikėtų W. Shakespeare'o ir jo amžinai aktualios klasikos palikimo.
„Manau, reikia sukurti dar drąsesnį spektaklį politine tema ir kalbėti apie tai šiandienos tekstais, be W. Shakespeare’o. Reikia atsukti veidrodį į politinį karnavalą, kad pradėtų vykti dialogas tarp politiko ir žmogaus. Juk visi matome, kaip mūsų valdantieji, tarsi turintys vadintis tarnautojais, nepaiso moralės, nemoka blaiviai vertinti tikrovės“, – mintimis dalinasi A. Areima.
Spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai Tomas Stirna, Tadas Grynas, Tomas Rinkūnas, Paulius Ignatavičius, Daumantas Ciunis ir Tomas Kliukas.
