D. Buriakovas yra daugelio tarptautinių konkursų (Jean-Pierre’o Rampalio, „Prahos pavasario“, Kobės fleitistų, Carlo Nielseno, Miuncheno ARD ir kitų) laureatas. Jis, kaip virtuozas, stengiasi praplėsti fleitos repertuarą, todėl aranžuoja jai įvairius kūrinius, originaliai parašytus kitiems instrumentams.
Baigęs Maskvos centrinę muzikos mokyklą, fleitistas studijavo Londono karališkojoje muzikos akademijoje, prof. Williamo Bennetto klasėje. Baigdamas pelnė pagrindinį apdovanojimą už ryškiausią finalinį rečitalį. 2006 m. tapo Karališkosios muzikos akademijos draugijos nariu. D. Buriakovas yra buvęs Suomijos Tamperės filharmonijos ir Barselonos simfoninio orkestrų pirmąja fleita, o 2008 m. laimėjo konkursą į „Metropolitan Opera“ orkestrą.
Solo fleitistas grojo su Maskvos, Tamperės filharmonijų, Odensės simfoniniu, Miuncheno, Prahos kameriniais orkestrais, „Ensemble of Tokyo“, „Ensemble of Paris“ ir kitais kolektyvais. Jis yra puikus pedagogas, veda meistriškumo kursus Europoje, Azijoje, JAV ir Australijoje. Į kompaktines plokšteles D. Buriakovas įrašė J. Sibeliaus Koncerto smuikui d-moll, J. S. Bacho Koncerto dviem smuikams d-moll (su savo mokytoju prof. W. Bennettu) versijas fleitoms. 2012 m. Japonijoje išleistas jo įrašytas A. Coplando, C. Debussy, T. Boehmo, A. Jolivet ir S. Prokofjevo kūrinių CD.
Koncerte su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) D. Buriakovas atliks trijų kūrinių, originaliai parašytų kitiems instrumentams, savo paties aranžuotes fleitai. Klausysimės Johanno Sebastiano Bacho Koncerto fleitai ir orkestrui g-moll, BWV 1056 (tai labai populiarus Koncertas klavyrui ir orkestrui f-moll), Camille’o Saint-Saënso „Introdukcijos ir rondo capriccioso“ smuikui su orkestru bei italų virtuozo Niccolò Paganini „La campanella“ („Varpelis“).
Greta fleitos ir orkestro atliekamų Vakarų Europos autorių opusų dar skambės švedų kompozitoriaus Dago Ivaro Wiréno (1905–1986) vienas žinomiausių kūrinių – „Serenada styginiams“ (1937) bei lietuvių kompozitorių – Ramintos Šerkšnytės ir Algirdo Martinaičio – muzika, atliekama M. Pitrėno diriguojamo LKO.
Klausytojai galės mėgautis dramatiškos nuotaikos, kontrastų kupinu Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui (1998). Pasak kompozitorės, ši muzika „atspindi tam tikrą jauno žmogaus pasaulėžiūrą (kūrinys buvo rašomas kaip bakalauro studijų baigimo darbas), kai gyvenimas suvokiamas labai maksimalistiškai, itin aštriai, kai euforiją keičia nusivylimai. Tiek mene, tiek gyvenime ilgimasi nekasdieniškų, transcendentinių išgyvenimų, tikima meno sakralumo jėga. Todėl ir pavadinimas – „iš gelmių“, nors kūrinyje ir nepaisoma istorinės „De profundis“ tradicijos.“ Šį kūrinį Maestro Gidonas Kremeris pavadino Baltijos šalių muzikos vizitine kortele.
Naujų įspūdžių turėtų pažerti Algirdo Martinaičio „Rojaus paukščių“ versijos styginių orkestrui premjera. „Šis kūrinys 1981 m. buvo parašytas elektrinei violončelei ir fonogramai. Ilgainiui tenka peržiūrėti ankstesnius opusus: kartais randant juose „jaunystės klaidų“, kartais atlikėjai pageidauja naujo varianto. Apie versiją styginių orkestrui mąsčiau ir anksčiau. Dabartinėje „Rojaus paukščių“ muzikoje atsirado daugiau ritminio judesio, orkestro linijų, „margaplunksniškumo“, kurio rojuje niekada nebus per daug. Ir klausytojai juk laukia „pamaloninimo“ garsais, o gal net ir vyliaus?“ – sako autorius.
