„Man tai bus ketvirtas susitikimas su kaimyninės Latvijos dramaturgija. Esu statęs spektaklius pagal jų klasiko R. Blaumanio kūrinius „Ugnyje“ (Liepojos teatre) ir „Trinės nuodėmės“ (Rygos Dailės teatre) bei J. Lusens miuziklą „Ceplis“ pagal P. Ruozio to paties pavadinimo romaną (Rygos Dailės teatre). Jaunos dramaturgės A. Rutkēvičos pjesė „Gyvūnas (Ku Kū)“ išsiskiria savo gyvenimiškumu, įdomia fabula ir personažų vidiniu prisodrinimu.
„Stebėtinai sunku būti paprastai paprastam“, – sakė Vincentas van Goghas. Lietuvos teatrui bus nelengva tą pirmapradį paprastumą išryškinti, nepažeidus jo „rafinuotais“ sprendimais. Gyvenime paprastai yra tik dvi tragedijos: pirma – negauti, ko trokšti, antra – tai gauti“, – sako režisierius R. Atkočiūnas.
Latvių eseistė, dramaturgė, poetė A. Rutkēviča pati su seserimi dvyne Madara yra pasirinkusi gyvenimą Latvijos provincijoje, tačiau jos abi pastebimos Latvijos teatrinio ir kultūrinio gyvenimo figūros – dirba teatruose, rašo skiltis kultūros spaudoje, dalyvauja įvairiuose šiuolaikinio meno projektuose.
Spektaklyje „Gyvūnas (Ku Kū)“ pasakojama istorija yra dokumentinė. Brolių Janio ir Karlio prototipai vis dar tebegyvena tame pačiame kaime kaip ir dramaturgės močiutė. O šis pasakojimas, pasak autorės, kaip ir dauguma istorijų yra apie meilę. Meilė nesirenka, kas tu esi – moteris, vyras, gėjus ar musulmonas.
„Dramaturgijoje mane domina žmogus. Žmogus, kuris gyvena pasaulio užkaboriuose, beveik išmirusio kaimo nebūtyje. Man teko išvažinėti Latvijos pasienio kaimus. Jie nyksta, apauga piktžolėmis ir krūmais. Žmonių juose lieka vis mažiau. Dažnai susimąstau apie tai, kokie laisvi yra šituose užkampiuose gyvenantys žmonės ir kokie jie nelaisvi didmiesčių skubos apimtuose mūruose. Tačiau ir priemiesčiuose, ir miestų centre žmonės turi vieną bendrą bruožą – jie nori būti reikalingi ir mylimi. Pati esu užaugusi mažuose miesteliuose ir kaimuose. Nors lankiausi ir Europos metropoliuose, šie užkampiai yra giliai nusėdę mano pasąmonėje. Dar viena tema, kuri man atrodė svarbi rašant šią pjesę, – kokia vis dėlto baikšti ir nepakanti bet kokiai kitokybei yra šiandieninė Latvijos visuomenė, nors gyvename XXI amžiuje. Prieš kurį laiką Rygoje vyko „Pride“ eitynės. Kartais net būdavo nejauku stebėti visuomenės reakciją. Ypač šiais laikais, kai neva maudomės laisvėje. Ar žmogus apskritai sugeba būti laisvas? Tai amžinas klausimas“, – sako A. Rutkēviča.
Pjesės „Gyvūnas (Ku Kū)“ užuomazgos siekia 2012 metus, kai A. Rutkēviča pietaudama močiutės virtuvėje per radiją išgirdo laidą „Turgaus aikštė“, kurios metu žmonės gali skambinti į studiją ir parduoti įvairiausius nereikalingus daiktus.
„Paskambino kažkoks vyras, kurio skelbimas skambėjo taip: „Dovanoju vilkšunį“. Metusi valgyti, nubėgau į kambarį, pasiėmiau baltą popieriaus lapą ir pradėjau rašyti pjesę. Nors imtis kurti pjesę mane įkvėpė šuo, rimtesni impulsai kilo iš manęs pačios. Taip jau sutapo, kad pjesę rašiau ne pačiu geriausiu savo gyvenimo periodu, ir pamenu, kad rašydama pati save linksminau.
Ši pjesė iš esmės išgydė mane nuo kažkokios keistos ligos, kuri net neturi tikslaus apibrėžimo. Tačiau vienas iš šios, sakyčiau, laimingos ligos požymių yra nepaaiškinamas liūdesys ir ilgesys. Gali būti, kad ji apskritai iki galo neišgydoma. Kaip vienatvė, kuri glūdi kiekvieno žmogaus sielos kertėje“, – sako dramaturgė.
Spektaklio dailininkas Mārtiņis Vilkārsis jau yra dirbęs su R. Atkočiūnu LNDT spektaklyje „Medžioklės scenos“. „Gyvūnas (Ku Kū)“ kompozitorius – Giedrius Puskunigis, šviesos dailininkas – Vilius Vilutis. Spektaklyje vaidina A. Sakalauskas, M. Repšys, Toma Vaškevičiūtė, Rimantas Bagdzevičius, Remigijus Bučius, Ramutis Rimeikis. Spektaklio „Gyvūnas (Ku Kū)“ premjera įvyks LNDT Mažojoje salėje.
A. Rutkēviča (g. 1988 m. Cėsyse) – latvių dramaturgė, poetė, prozininkė, eseistė. 2011 m. baigė teatro meną Latvijos kultūros akademijoje, vėliau studijavo Literatūros akademijoje Latvijos universitete ir Krokuvos Ludwiko Solskio teatro akademijoje, 2015 m. per festivalį „Theatertreffen“ lankė Nicolaso Stemanno politinio teatro dirbtuves Berlyne. Parašė pjeses „Vandens pistoletas“ (2013 m., pastatyta „Dirty Deal“ teatre bendradarbiaujant su Latvijos nacionaliniu teatru; rež. K. Vitola), „Dukši“ (2013 m., pastatyta Naujajame Rygos teatre; rež. Gatis Šmitas; veikalas 2013–2014 m. festivalyje „Spēlmaņu Nakts“ apdovanotas kaip „Geriausias originaliosios dramaturgijos kūrinys“; parodytas festivalyje „Naujos Europos pjesės“ Vysbadene, kur irgi gavo pagrindinį festivalio prizą; 2014 m. „Dukši“ išversta į vokiečių kalbą ir išleista leidykloje „Drei Masken Verlag“), „Mano vargšas tėvas“ (2015 m., pastatyta Latvijos nacionaliniame teatre, rež. Elmaras Senkovas). Išleido poezijos rinkinius „Jaunojo Vagnerio tylėjimas“ (2012) ir „Nebuvimai“ (2015).
