„Kiekvienas žmogus patiria nušvitimus. Jis kartais gali juos pražiopsoti, manydamas, kad tai eiliniai nesusipratimai ar iškritimai iš nusibrėžto tikslo. Nušvitimas – nebūtinai pašvaistė. Tai sugrįžimas prie efemeriškumo, trapumo ir kartu visuotinumo, visaamžiškumo. Jeigu žmogų tai šiek tiek užkabina, jis pradeda jausti, vadinasi, jis gyvas, vadinasi, jis suvokia save šiame pasaulyje“, – sako režisierius.

Pagrindinė dramos veikėja yra Violena, o pagrindinė tema – Violenos pasiaukojimas, susitapatinimas su Kristumi per jo žmogiškąjį atjautos pavidalą: bučinys, kurį ji skiria raupsuotajam, yra sąmoningas kančios ir pasiaukojimo pasirinkimas. Visas P. Claudelio tekstas liudija jo gilų tragedijos, kančios ir blogio misterijos suvokimą, dėl kurio neviltis virsta viltimi. Spektaklį J. Vaitkus stato su trimis aktorių sudėtimis. „Apreiškimas Marijai“ kuriamas LNDT bendradarbiaujant su Lietuvos rusų dramos teatru.

„Dramoje „Apreiškimas Marijai“ veikia individualybės. Žmonės, kurie labai aiškiai gyvena ir veikia. Mes regime to gyvenimo ir žmonių tarpusavio sąveikos rezultatą. Kai žmogus persisotina šlamšto ir organizmas jau nebepriima juslių „maisto“, tuomet jis sustoja. Ar pats organizmas pristabdo, ar nelaimė, ar liga, bet tik tuomet, kai ateina krizė, žmogus gali tai patirti. Ir tik tuomet reikia bandyti skaityti, bandyti gilintis į tokius kūrinius kaip „Apreiškimas Marijai“. Kiekviena moteris, kuri supranta, kas yra vaiko gimimas, kuri sugeba jausti ir suvokti protu ir širdimi, kuo ji yra stipri ir ką ji reiškia šitame gyvenime, šitoje gyvasties eigoje, gali būti prilyginta Marijai“, – sako režisierius.

Spektaklio "Apreiškimas Marijai" repeticija
Foto: M. Narbutaitės nuotr.


Scenografas V. Narbutas: „Pjesė labai graži, nors iš pradžių jaučiau atmetimą“

Spektaklio scenografas – pirmą kartą su J. Vaitkumi dirbantis, šiemet nacionalinei meno ir kultūros premijai nominuotas Vytautas Narbutas sako, kad ši P. Claudelio pjesė labai graži, nors iš pradžių jam pasirodė nesuprantama: „Kai pradėjau skaityti, viduje kažkas atmetė šią pjesę. Po to kuo toliau skaičiau, tuo labiau ji įtraukė. Dvasinė kelionė labai „atsiskambėjo“ mano sieloje. Joje jautriai kalbama apie du pasaulius: šį ir anapusinį. Norėjosi ir scenografijoje parodyti harmoniją ir disonansą tarp šių dviejų pasaulių. Su J. Vaitkumi buvo tikrai įdomu dirbti. Gal jam nebuvo lengva, nes atvežiau tris scenografijos variantus ir jis savaitę rinkosi. Jis labai jautrus. Ir, kas nedažnai pasitaiko tarp režisierių, labai domisi meno istorija ir artefaktais. Kiek teko dalyvauti repeticijose, buvo įdomu stebėti, kaip jis dirba, kaip analizuoja medžiagą.“

A. Storpirštis: „Dirbti su Vaitkumi buvo mano svajonė“

Vieną pagrindinių vaidmenų kuriantis aktorius Ainis Storpirštis irgi pirmą kartą dirba su režisieriumi J. Vaitkumi: „Mano svajonė buvo padirbėti su J. Vaitkumi vienoje scenoje, ir esu labai dėkingas ir Jonui, ir gyvenimui, ir Claudeliui, kad tai įvyko. Taip pat esu labai laimingas, kad pasirinkta Claudelio medžiaga. Jis ypatingas ne tuo, kad kalba apie dvasią, bet kad jo pjesėje veikiantys žmonės sugeba tą dvasią įvardinti. Tai, ką jie kalba, yra jų dvasios atspindys. Beje, pirmą kartą kai skaičiau pjesę, jaučiausi labai panašiai kaip V. Narbutas – labai juokiausi, maniau, kad ta krikščioniška poetika yra komedija. Paklausiau režisieriaus, ar statys komediją, jis atsakė, kad ne, tai buvo labai gėda. O dabar beskaitant iš pradžių atrodo, kad skaitai personažą, vėliau nepajunti, kaip tai virsta realiu gyvenimu, kuriuo gali patikėti, į kurį nori „įlipti“ ir kuriuo nori plaukti link neišvengiamos pabaigos, kuri yra parašyta. Claudelis susikoncentruoja į realų gyvenimą, jis teigia, kad jis yra būtinas, jis turi prasmę, jis būtinas įvykti stebuklui. Tai patį tave kelia, žadina meilę ir žmogiškumą.“

V. Anužis: tai spektaklis apie esmę

Pagrindinį Ano Verkoro vaidmenį kuriantis Vytautas Anužis dažnai vaidina J. Vaitkaus spektakliuose ir sako, kad tokių spektaklių kaip „Apreiškimas Marijai“ pastaruoju metu pasitaiko vis rečiau. „Dabar labai daug beverčių dalykų šitame teatro laike. Socialinis teatras užkeltas ant altoriaus, jam meldžiamasi. O man atrodo, kad socialiniame teatre sprendimai yra seklūs ir neduodantys atsakymų. Nei politiniame, nei socialiniame teatre neatrasi paskatinimų ieškoti toliau. Bet teatras, kalbantis apie egzistencines problemas, kurios niekad neišsprendžiamos, yra konstruktyvaus kelio nuoroda. Vaidinti, jeigu tai nekabina pačios esmės: kodėl mes čia gyvename, kaip gyvename, nelabai ir norisi. Šis kūrinys, man atrodo, nėra įmintas iki galo. Jame yra daug neatsakytų dalykų. Iš „Apreiškimo Marijai“ tekstų yra ko mokytis ir pačiam bandyti siekti bei pasiekti savyje, kad nemeluotum. Ne vien kaip dirbantis prie šio vaidmens, bet kad ir pats galėtum keistis“, – sako aktorius Vytautas Anužis.

Spektaklio "Apreiškimas Marijai" repeticija
Foto: M. Narbutaitės nuotr.

A. Ravdo: „Tikiu, kad gyventi ateiname ne šiaip sau“

Kita V. Anužio mokinė Agnieška Ravdo kuria dėl kitų pasiaukojusios Violenos vaidmenį ir sako: „Man labai svarbus šis spektaklis tuo, kad gali pergalvoti gyvenimą. Kol esi jaunas, kiekvienas tau perša skirtingas nuomones, kaip reikėtų gyventi. Claudelis sustatė viską į savo vėžes. Žmogus ateina į gyvenimą ne šiaip sau. Dabar peršama nuomonė, kad žmogus ateina gyventi sau, dėl savo malonumų, o aš labai tikiu, kad mes ateiname su kažkokia užduotimi. Todėl labai svarbu surasti savo kelią. Claudelis dar kartą parodo, kad privalome gyventi vieni dėl kitų. Kaip gražu tarnauti dėl kitų, mylėti kitą žmogų ir gyvenimą. Tai ne vien malonumas, bet ir milžiniška valia. Mano personažas – Violena – savo gyvenimu ir veiksmais įrodo meilę ir tikėjimą. To turėtume kiekvienas stiebtis ir siekti.“

Nelė Savičenko ir Dalia Michelevičiūtė kuria Motinos vaidmenį. Pasak D. Michelevičiūtės režisierius J. Vaitkus, kompozitorius Algirdas Martinaitis ir visi kiti šio spektaklio kūrėjai į teatrą grąžina transcendentinį matmenį. „Klausimai, kuriuos keliame gyvenime, arba problemos, su kuriomis susiduriame, apsiriboja materialybės horizontu. Mes matome ir rodome labiausiai sukrečiančius blogio aspektus, mirties ir nevilties ženklus. O pasauliui, kad nepultų į neviltį, reikia grožio. Jis nepavaldus laikui, jungia kartas ir įgalina jas bendrauti žavėjimusi. Šio spektaklio kūrėjai man yra to grožio sergėtojai“, – sako aktorė.

Spektaklyje taip pat vaidina Pijus Narijauskas, Petras Šimonis, Mantas Barvičius, Marius Meilūnas, Gabrielė Ladygaitė, Iveta Raulynaitė, Elzė Gudavičiūtė, Gabija Urniežiūtė, Giedrė Kederytė, Šarūnas Puidokas, Skomantas Duoplys, Naubertas Jasinskas, Vaidas Bartušas, Jolanta Dapkūnaitė, Skomantas Duoplys, Naubertas Jasinskas, Emilija Jaujininkaitė, Giedrė Kederytė, Ieva Labanauskaitė, Gabrielė Ladygaitė, Rasa Rapalytė, Iveta Raulynaitytė.

„Apreiškimo Marijai“ kostiumų dailininkė Dovilė Gudačiauskaitė su Vaitkumi dirba jau antrą kartą – 2013 m. jis sukūrė kostiumus LNDT spektakliui „Atžalynas“. Spektaklio vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas, šviesos dailininkas – Vilius Vilutis. Spektaklyje Vokalo vaidmenį atlieka profesionalus kontratenoras Vaidas Bartušas, pasirodyti „Apreiškime Marijai“ jį pakvietė kompozitorius A. Martinaitis. „Šis spektaklis man tikrai yra apreiškimas. Tiek švytėjimo, tiek teigiamų emocijų nesu pajutęs.“