Filme susipažįstame su Josefu Josade – Izraelyje gyvenančiu tapytoju, surengusiu ne vieną personalinę ir grupinę parodą. Filme stebime jį tapantį tai, kas jį supa – kalvotą žemę, dangų, ir siekiantį perprasti ir perteikti šio peizažo struktūrą.
Jo dukra, filmo autorė Elžbieta droviai stebi dirbantį savo tėvą ir lydi jį šioje ypatingoje erdvėje. Jų atsargus, kartais nesklandus dialogas gimsta ne iš žodžių, o per žvilgsnį, atsuktą į dykumos peizažą. Būtent čia, šiame žemės lopinėlyje ir po šiuo dangumi jiems pagaliau pavyksta susikalbėti. Savaip.
Jubiliejinis, 20 kartą vykstantis Jihlavos dokumentinių filmų festivalis yra didžiausias ir ryškiausias kūrybinės dokumentikos įvykis Vidurio ir Rytų Europoje, išsiskiriantis savo netradicine ir drąsia programa, įkvepiančiais pasaulyje žinomų menininkų pranešimais festivalio dalyviams ir žiūrovams. Šiais metais 3600 filmai buvo pateikti atrankos komisijai ir tik 310 filmų pateko į festivalio programą.
Nacionalinė filmo premjera įvyks lapkričio mėnesį Europos šalių kino forume „Scanorama“.
