Mamos šaknys Kaune
Mums šiuo atveju įdomesni B . Dylano seneliai iš mamos pusės. Jo mama Betty Stone, gimusi JAV 1915 metais, turėjo žydišką vardą Rachelė. Ir pavardę jos tėvas turėjo kitą. Stone‘u jis tapo tik po to, kai 1902-aisiais dvidešimtmetis emigravo į JAV. Iki tol jis buvo Kauno žydas Benjaminas Dovydas Solemovičius. JAV vedė irgi Kaune gimusią dešimt metų jaunesnę žydaitę Sarą Edelštein, kuri mirė 1961-aisiais, kai jos dvidešimtmetis anūkas išleido pirmą savo diską „Bob Dylan“. To įvykio Minesotoje sulaukė ir muzikanto prosenelis Benjaminas Haraldas Edelšteinas, gimęs Kaune 1869 metais.
Emanuelis Zingeris man vienareikšmiškai sakė, jog B. Dylanas be jokios abejonės turėjo sugerti į save gyvenimo Kaune atmintį, kadangi žydų šeimose praeitis yra neparastai didelės svarbos. Vaikai ir anūkai auginami brėžiant jiems tolimus horizontus, kuriuos atveria Švento Rašto pasakojimai, primenant ankstesnių šeimos kartų išgyvenimus.
Kaip vertinti?
Pats B. Dylanas yra sakęs: „Nuo pat pradžių dėl kažkokių priežasčių mano dainos skyrė, dalijo žmones. Niekada nežinojau kodėl. Vienus apimdavo pyktis, kitiems jos patikdavo.“ Tas pats įvyko paskelbus prestižinės Nobelio premijos laureatą. Štai „Traukinių žymėjimo“ autoriaus Irvine'o Welsho žodžiai, sukaupę visą pyktį dėl Švedijos karališkosios akademijos sprendimo, kuris „yra liguista nostalgija, išlaužta iš nukaršusių veblenančių hipių sugižusios prostatos“.
Tuo tarpu dar garsesnis rašytojas Salmanas Rushdie džiaugiasi sprendimu, nes B. Dylano eilės įkvėpdavo jį visą gyvenimą nuo tada, kai pirmą kartą išgirdo jas dar mokykloje. Premijos paskyrimui pritaria ir plačiai žinomas romanistas Stephenas Kingas.
Keliamas klausimas, ar dainų tekstai yra literatūra. Tačiau tokiems primenama, jog Homeras epus dainavo, o Williamas Shakespeare'as savo kūrinius vaidino (jie išleisti rinkinyje tik po autoriaus mirties). Aišku, B. Dylanas geriau suprantamas anglakalbiams, bet jis reiškėsi visur kaip roko kultūros atstovas, nešęs laisvės troškimą.
Nebuvau jo fanas, tačiau mokykloje skaitydavau ir mėginau iš įrašų suprasti tokių grupių kaip „Jethro Tull“, „Deep Purple“ ar „Pink Floyd“ tekstus. Prisipažinsiu, jie padarė didžiulę įtaką mano formavimuisi. Rokas palietė visą XX amžiaus antros pusės jaunimą, tad šis Nobelio apdovanojimas yra skirtas ir visai laisvę mylinčiai roko kultūrai.
Todėl dar klausimas, ar rokeris norės sustingti ant akademinio pjedestalo. Kol kas jis tyli, kaip savaitę tylėjo 1977 metais po Elvis Presley mirties.
Prancūzų filosofas Jeanas Paulis Sartre'as atsisakė jam 1964 metais skirtos Nobelio literatūros premijos pabrėžęs, kad rašytojas negali leistis transformuojamas į instituciją. Dėl šios priežasties jis buvo atsisakęs ir Prancūzijos Garbės legiono ordino. Tačiau B. Dylanas 2012 metais iš Baracko Obamos yra priėmęs Prezidento laisvės medalį. Tad matysime, kaip čia bus.
Už vieną žmogų – kaip už visą pasaulį
Premija, pasak Nobelio komiteto, B. Dylanui suteikta „už naują poetinės raiškos kalbą didžios amerikiečių dainų tradicijos rėmuose“. Baigti norėčiau konkrečiu pavyzdžiu – daina „Uraganas“ (Hurricane). Tai pasakojimas apie perspektyvų juodaodį boksininką Rubiną Carterį, pravarde „Uraganas“. 1966-aisiais jį neteisingai apkaltino triguba žmogžudyste ir privertė kalėti 19 metų. Galiausiai vyras buvo išteisintas per trečią bylos nagrinėjimą. Du ringe jo įveikti priešininkai per tą laiką tapo pasaulio bokso čempionais, o jis tarsi Buda sėdėjo 10 pėdų pločio kameroje, kaip sakoma dainoje.
B. Dylanas perskaitė R. Carterio autobiografiją, aplankė jį kalėjime ir 1975 metais sukūrė protesto dainą. Jos tekste persipina reportažas iš įvykio vietos, liudininkų pavardės, tyrimas, kuriame, pasak autoriaus, „visos Rubino kortos iš anksto pažymėtos“. Aistringą kritiką už nuteisimą rasistiniu pagrindu be įrodymų patvirtino JAV teismas, tačiau tam subrendo tik dar po 10 metų išteisindamas R. Carterį.
Kai Winstonas Churchillis pokario metais ryžtingai pasmerkė stalinizmą, kaip aiškus jo pozicijos palaikymas 1953-aisiais jam buvo skirta literatūrinė Nobelio premija „už puikią oratorystę ginant aukščiausias žmogaus vertybes“. Kai 1980 metais Lenkijoje prasidėjo Solidarumo judėjimas, Nobelis skirtas poetui Czeslawui Miloszui, taip atkreipiant skaitančio pasaulio dėmesį į bundančią Rytų Europą.
Nobelio komitetas, skirdamas šiųmetę premiją parodė, kad Jungtinėse Valstijose yra ne tik Donaldas Trumpas, jog orientuotis reikia į tokius, kaip Bobas Dylanas, – į jo idėjas ir nesuvaidintą jautrumą neteisybei, į drąsią kovą už kiekvieno žmogaus likimą, kaip „Hurricane“ atveju.
