DELFI kalbinta R. Kudzmanaitė teigė, kad šių patriotiškų, išsilavinusių, elegantiškų, veiklių, gailestingų moterų pavyzdžiu turėtų sekti dabartinės pirmųjų valstybės vyrų žmonos. „Seserys Chodakauskaitės visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos nepriklausomybės kūrimui ir saugojimui. Steigė motinos ir vaiko draugijas, darželius, rėmė karo pabėgėlius. O kur dabartinių vadovų žmonos? Kur jų labdaros fondai, parama vaikų namams, apskritai – ką jos veikia?“ – klausė filmo režisierė.
Atrado ir antrą heroję
Pirmąjį postūmį dokumentinio filmo sumanymui davė filosofas ir dramaturgas Arvydas Juozaitis. Apie S. Smetonienę jis parašė pjesę „Prezidentienė“, kurią R. Kudzmanaitė ketino inscenizuoti, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių teatrinius planus atidėjo.
Vis dėlto pamažu domėjosi pagrindine veikėja, rinko medžiagą ir netikėtai atrado dar vieną heroję – S. Smetonienės seserį Jadvygą, apie kurios gyvenimą anksčiau beveik nieko nežinojo.
„Susižavėjau šiomis moterimis ir pajutau didelę neteisybę, kad didžiausias vaidmuo Lietuvos istorijoje pripažįstamas tik vyrams. Tuo tarpu seserys Chodakauskaitės buvo tikros pirmosios Lietuvos ledi – ir savo laikysena, ir dora, ir išsilavinimu. Tikri šviesuliai“, – pabrėžė dokumentinio filmo kūrėja.
Filmu atkurs istorinį teisingumą
Vienas gražiausių filmo epizodų, kai S. Smetonienė, jau turėdama vaikų, per pūgą pati vadeliojo arklį iš tėviškės į Vilnių ir parvežė pilną vežimą maisto nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo.
J. Tūbelienė buvo pirmoji moteris Lietuvos diplomatijoje. Rizikuodama gyvybe prisidėjo, kad Vasario 16-osios aktas saugiai pasiektų Vokietiją ir visas pasaulis sužinotų apie nepriklausomybę paskelbusį kraštą.
1917 metais Lietuvos Taryba J. Chodakauskaitei paskyrė sudėtingą misiją – vykti į Berlyną ir ten vokiečių kalba leisti laikraštį „Das Neue Litauen“, kuriame būtų skleidžiama Lietuvos nepriklausomybės idėja. Tarpukariu ji įkūrė kelias agentūras, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje skleidusias žinias iš mūsų krašto.
„Tai buvo drąsios, tvirtos moterys, kurių asmenybės, veikla Lietuvos istorijoje iki šiol nėra deramai įvertinta. Pamaniau, kad istorinę neteisybę būtų galima atitaisyti kino filmu, parodant Lietuvos žiūrovams, visuomenei, moterims, kad turime į ką lygiuotis. Užteks jau bodėtis savo praeitimi, prezidentais, pradėkime didžiuotis savimi ir pirmaisiais lyderiais, pirmosiomis ledi. Nes jie to tikrai verti“, – pabrėžė R. Kudzmanaitė.
Skirstė ministrų portfelius
Pasak filmo kūrėjos, sovietmetis tarpukario lyderių atminimui padarė didžiulės žalos. Tada sąmoningai buvo kuriami menkinantys anekdotai apie A. Smetonos „bėgimą per upelį“, šaipytasi iš kitų asmenybių.
Seserys Chodakauskaitės buvo labai įtakingos, vadintos tikrosiomis krašto vadovėmis ir šeimininkėmis. Prisidėjo net skirstant ministrų portfelius. Režisierė R. Kudzmanaitė teigė Amerikoje susitikusi su J. Tūbelienės anūku finansininku Peteriu Kuhlmannu, kuris prisiminė močiutę pasakojus, kaip į Tūbelių namus su reikalais atėję žmonės pirmiausia turėdavę užsukti į jos kabinetą. Žmona pasidomėdavo, kokiu klausimu svečias ketinąs kreiptis į ministrą pirmininką, kad jo netrukdytų menkaverčiais reikalais.
„Kad Jadvyga ir Sofija patardavo savo vyrams renkantis naują ministrą, yra tikras faktas. Jos pasistengdavo surinkti apie jį kuo daugiau informacijos. Garsėjo ir kaip moralės sergėtojos. Tarkime, seserų nurodymu režisierius Borisas Dauguvietis neteko pareigų teatre ir buvo ištremtas iš Kauno, kai dėl kitos moters išsiskyrė su žmona“, – pasakojo R. Kudzmanaitė.
Užsienio ambasadoriai, rašydami ataskaitas savo šalių ministerijoms, trečdalį pranešimo paprastai skirdavo šioms įtakingoms veikėjoms. „Lietuvos likimas didžiąja dalimi yra Smetonienės ir Tūbelienės rankose“, – pabrėždavo jie. Valstiečių šeimose gimę A. Smetona ir J. Tūbelis pokalbiuose per priėmimus, susitikimus laikydavosi kukliai, droviai. Tad didelį diplomatinį darbą atlikdavo jų žmonos.
Kurios šalies tai princesė?
Herojų likimai ir būsimo filmo siužetas režisierę R. Kudzmanaitę su kūrybine komanda nuskraidino už Atlanto. Filmuota Niujorke, Putname, Klivlende, lankytasi seserų amžinojo poilsio vietose.
Režisierė pasakojo, kad daugelis Klivlende sutiktų garbaus amžiaus lietuvių prisimena Sofiją su didžiule pagarba, ne vienas ją minėdamas ir ašarą nubraukia. „Visi vieningai pabrėžė, kad Sofijos laikysena užsienyje puoselėjant lietuvybę jiems buvo neprilygstamas pavyzdys. Ko gero, ji niekada nepamiršo, kad yra pirmojo Lietuvos prezidento žmona“, – svarstė R. Kudzmanaitė.
O J. Tūbelienė dėl aristokratiško auklėjimo net ir išėjusi į pensiją nepažįstamuosius priblokšdavo inteligencija ir elegancija. „Kurios čia šalies princesė eina?“ – sužavėti klausdavo jie.
S. Smetonienė mirė Klivlende 1968-aisiais, sulaukusi 84-erių, jos sesuo Jadvyga į amžinybę išėjo 1988-ųjų rudenį, būdama 97 metų.
Pasakos moterišką versiją
„Dokumentinis“ filmo kūrimo laikotarpis eina į pabaigą. Dar liko įamžinti kelis interviu, ir prasidės vaidybinių scenų filmavimas, atkuriamosios dokumentikos fazė. Pagrindinių veikėjų vaidmenis kurs aktoriai Gabija Jaraminaitė, Dovilė Gasiūnaitė, Jonas Vaitkus, Remigijus Bučius, Aleksas Kazanavičius.
Vaidybinės scenos, pasak R. Kudzmanaitės, pirmiausia sumanytos dėl estetinių priežasčių, mat į Lietuvos istoriją nuo Didžiojo Vilniaus Seimo 1905 metais iki sovietų okupacijos bus žvelgiama moterų akimis. „Norėjosi moteriškesnio, švelnesnio požiūrio į istoriją“, – sakė pašnekovė.
Taip pat stengtasi, kad filmas nebūtų pernelyg dokumentiškas, „sausas“. Mat archyvinių vaizdų apie seseris beveik nėra. Tais laikais buvo įamžinami tik vyrai, lyderiai, o jų žmonos laikydavosi nuošaliau. „Vaidybiniai epizodai praturtins filmą vizualia medžiaga, padės nuodugniau atskleisti šių moterų likimus“, – tikino režisierė.
Dokumentinio filmo „Seserys Chodakauskaitės. Lietuvos byla“ premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2018 metų pavasarį. Kino gamybos kompanijos „Ketvirta versija“ prodiusuojamą juostą filmuoja operatorius Rimvydas Leipus, garso režisierius – Ignas Mateika.
DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje pateikiamos kultūros įvykių apžvalgos, pristatomi menininkai, kurie savo darbuose įprasmina lietuvių moters gyvenimą, veiklą, likimą.
