Iki jų buvo reta, kad tuos pačius spektaklius noriai žiūrėtų ir vaikai, ir jų tėveliai. O po to dar ilgai visi dainuotų spektaklio daineles. Tačiau vien Keistuolių teatru A. Giniotis neapsiriboja: nuo 2003-iųjų drauge su Vladu Bagdonu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) jis ugdo aktorių laidą Keistuolių teatrui ir su šio teatro studentais rengia daug įdomių projektų.

Menų spaustuvė, veikianti net vasarą, neseniai patvirtino kūrinius, kurie šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais bus įtraukti į Menų spaustuvės scenos menų programą „Ateinantys“.

Vasarą dirbanti Menų spaustuvė

Dalyvauti programoje kviesti neseniai studijas baigę arba tebestudijuojantys režisieriai, choreografai, aktoriai, šokėjai, scenografai, kompozitoriai, vadybininkai, vaizdo bei fotografijos menininkai. Paraiškų pateikta 20, iš jų Menų spaustuvės taryba atrinko 7. LMTA ketvirto aktorių kurso studentai, vadovaujami režisieriaus A. Giniočio, Menų spaustuvės pastatus žada apjungti „Puotoje maro metu“.

„Laiko“ šnekintas A. Giniotis sako, kad šiame pastatyme ketinama išnaudoti visas Menų spaustuvės erdves. Žiūrovai bus ne tik salėje – kartu su aktoriais jie keliaus koridoriais, kiemais: „O kalba – apie apsėstuosius. Juk visose tragedijose būna aistrų apsėstų žmonių – vieni meilės aistros, kiti – meno, godumo, pavydo, didybės“. Projekto esmė – sujungti visa tai pasitelkus teatrinę kalbą.

Ratas atsivers Klaipėdoje

Liepos pabaigoje baigėsi tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis PLATFORMA. Menų spaustuvė Klaipėdos publikai pristatė A. Giniočio režisuotą teatro laboratoriją „Atviras ratas“, kurioje dalyvauja LMTA studentai. „Atviras ratas“ – tai netradicinis teatrinis vyksmas, kaskart vis kitoks. Jaunuoliai, sėdėdami ratu tarp žiūrovų, prisimena savo vaikystės ir paauglystės istorijas, pirmąją meilę, muštynes, bučinius. Prisimindami save, atkurdami situacijas, jie pasitelkia atvirą teatrinę kalbą. Per save pasakoja ir apie kitus – bando gydytis ir gydyti teatru.

A. Giniotis sako: „Nors šiuos pasakojimus stebi žiūrovai, tai netradicinis spektaklis – veikiau teatro laboratorija. Kas kartą veiksmas vyksta kitaip – tai nuolat besikeičiantis procesas. Kiekvienas aktorius prisimena savo praeitį, ištraukia skaudulius, išpažįsta bėdas. Tokia vieša išpažintis padeda atsikratyti kompleksų ir baimių. Kai įvardiji savo problemą, pasidaliji ja su kitu, atsiranda stipresnis bendruomenės pojūtis, nesijauti toks vienišas“.

„Atviras ratas“ unikalus, mat kas kartą būna kitoks: kiti žmonės, kitos istorijos. „Pradedama nuo visiškai nerepetuotų istorijų, o pabaigiama dramaturgiška, teatrine forma“, – pasakoja režisierius.

Auksinis scenos kryžius

Šio projekto idėją A. Giniotis bandė realizuoti dar 1989-aisiais. Pirmą kartą „Atviras ratas“ parodytas 2004-ųjų rugpjūtį Vokietijoje. Lietuvoje premjera įvyko spalio mėnesį Vilniuje ir Alytuje vykusiame nacionalinės teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos „Asitežas“ festivalyje. Autobiografinės būsimų aktorių improvizacijos susilaukė palankių kritikų vertinimų, sužavėjo įvairaus amžiaus publiką.

Už šį projektą, kaip ir už Valstybiniame jaunimo teatre sukurtą spektaklį „Juzė dykaduonis“, A. Giniotis šiemet apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Paklaustas, ar skiriasi jo paties ir jo studentų vertybių sistema, režisierius džiaugiasi, kad čia ateina žmonės, kurie žino, ko nori, ir tikrai ne dėl pinigų. Pinigai aktoriams – visad opozicija. „Karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje, – sako pašnekovas, – turi mažiau pykčio, noro viską griauti, daužyti. O aukos menui forma gerbtina ir teisinga“.