„Šis kūrinys yra vienas populiariausių visų laikų fortepijono koncerto žanro kūrinių. Kaip inspiracijos šaltinis, jis buvo naudojamas daugelyje pop kultūros kūrinių, filmų, garso takelių ir panašiai“, – sako Koncertą su LNSO jau repetuojantis solistas R. Lozinskis.

„Yra keli įdomūs faktai apie šį kūrinį. Pavyzdžiui, pati pradžia – be abejo varpai, jie visada vyrauja Rachmaninovo kūryboje, bet itin svarbu tai, kad pirmoji tema yra atliekama ne fortepijono, o orkestro. Pirmas keletą minučių pianistas gali tarsi pasislėpti. Rachmaninovas turėjo labai stiprią scenos baimę. Yra tokia legenda, neva jis specialiai taip parašė, kad galėtų ateiti į sceną, atsisėsti, pradėti groti kūrinį ir tarsi apšilti. O jau apšilus, apsipratus su jauduliu ateina ta „dieviška“ tema – šalutinė tema, kuria pianistas gali „pagriebti už širdies“ klausytoją“.

Į muziką visa galva ir širdimi pasinėręs R. Lozinskis sceną jau senokai prisijaukino ir į Lietuvos publikos širdis „prisibeldė“. Iškalbingas pianisto dosjė byloja šį menininką gerokai įsibėgėjus kelyje.

2010 m. R. Lozinskis baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (mokyt. B. Kumpikienės kl.), fortepijono bakalauro diplomą įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA, prof. Z. Ibelgaupto kl.), 2012–2013 m. mokėsi Berlyno menų universitete (prof. E. Lapitskajos kl.), 2016 m. vadovaujamas profesoriaus F. Pavri magistro studijas baigė Škotijos karališkojoje konservatorijoje.

Pianistas pelnė laureato apdovanojimų ir „Grand Prix“ įvairiuose tarptautiniuose konkursuose Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje bei Lietuvoje.

R. Lozinskis bendradarbiavo su M. Voskresenskiu, P. Devoyonu, D. Bashkirovu, C. Eltonu, E. Leonskaja, M. Beroffu, S. Pochekinu, M.-J. Jude ir kt. 2016 m. Jungtinėje Karalystėje koncertavo su Maskvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu maestro P. Kogano. Taip pat grojo su Škotijos karališkuoju nacionaliniu ir Klaipėdos kameriniu orkestrais. 2016 m. lapkritį skambins solo su orkestru Kosta Rikoje, numatyti koncertai Škotijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Kai prieš metus, po įtempto VII Tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso finalo naktį pianistų ir vargonininkų žiuri komisijos paskelbė konkurso nugalėtojų vardus, pianistų konkurso I vietos laureatas R. Lozinskis neslėpė džiaugsmo: „Vienintelis dalykas apie kurį galvojau buvo muzika. Žinojau kaip noriu pagroti, turėjau savo viziją, tikslus, ir juos įgyvendinau. Nepaprastai džiugu, kad tai buvo įvertinta“ („Muzikos barai“, 2016-09-22).

Ir štai po metų, Tarptautinės muzikos dienos proga, Nacionalinėje filharmonijoje publikos vėl laukia džiaugsmingas susitikimas su šiuo jaunuoju menininku. Kaip ir konkurse, Lozinskio scenos partneriu bus M. Barkausko diriguojamas LNSO.

Modestas Barkauskas, LNSO

R. Lozinskis skambins „Rachmaninovo Antrąjį“. Taip neretai vadinamas pergalės simboliu tapęs Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2. Kodėl? Nes šis kūrinys byloja apie liūdnus kompozitoriaus gyvenimo įvykius. Po Pirmosios simfonijos premjeros 1897 m. Rachmaninovą sugniuždė negailestinga publikos ir kritikų reakcija, ilgam atėmė ryžtą kurti muziką. Kūrybinės kančios peraugo į depresiją ir alkoholizmą, todėl 1900 m. kompozitoriui teko kreiptis į psichiatrą. Tačiau po šio niūraus laikotarpio jis parašė bene populiariausią savo kūrinį – Antrąjį koncertą, beje, dedikuotą gydytojui Nikolajui Dahliui. Koncertą lydėjo triukšmingos ovacijos, kompozitoriaus gyvenime įvyko lūžis, menininkas triumfavo.

„Įdomus dalykas, kad šis koncertas yra trijų dalių, bet pirmiausia Rachmaninovas parašė antrą ir trečią dalis, ir tik po to pridėjo pirmąją. Pirmojoje kūrinio premjeroje buvo atliktos tik antroji ir trečioji dalys. Trečiojoje dalyje visur vyrauja vienas leitmotyvas. Matyt, Rachmaninovas buvo jį sugalvojęs iš anksto, nes pirmoj temoj, jos kulminacijoj, kai jau regis dreba lubos ir langai, skamba būtent šis leitmotyvas. Akivaizdu, kad kompozitorius, kaip geras romano rašytojas buvo viską permąstęs į priekį – nors parašė tik antrą ir trečią dalis, pirmoji jau buvo jo galvoje“, – samprotauja R. Lozinskis.

S. Rachmaninovo Antrasis koncertas tarsi apjungia visos šio LNSO koncerto programos emocijas, atkreipia dėmesį į prašmatnių išorinių masinių linksmybių bei nuomonių ir gilių vidinių pavienio žmogaus išgyvenimų priešpriešą. Nuotaikingą orkestro koncerto atmosferą toliau kurs Antoníno Dvořáko šventiška koncertinė uvertiūra „Karnavalas“ bei pietietišku temperamentu alsuojantis meksikiečių kompozitoriaus Arturo Márquezo Antrasis šokis.

Šventinio orkestro muzikos koncerto akcentu taps lietuvių kompozitoriaus, LNSO violončelininko Arvydo Malcio kūrinio „Europos saulėlydis“ premjera. „Ši simfonija, kaip ir kiti mano simfoniniai opusai, – tarsi romanas, turintis siužetą ir herojus. Tai kūrinys apie besiblaškančios ir savo pačios sukurtas taisykles laužančios visuomenės žūtį“, – taip naująjį kūrinį pristato pats autorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)