Režisierius V. V. Landsbergis savo spektaklį vadina ne biografine pjese, o sceniniu portretu žmogaus, kuris niekada nepakluso dogmoms ir štampams, visada kūrė savas gyvenimo taisykles.

A. Storpirštis sako, kad būtent šios savybės V. Kernagį daro asmenybe, kurią bent iš dalies prikelti scenoje yra garbė ir malonumas.

„Mane visada žavėjo jo užsispyrimas ir ryžtingumas. Jis turėjo savitą požiūrį į gyvenimą ir niekada neišsižadėjo savo principų. Vytauto istorija pilna įsimintinų įvykių. Vieni nuteikia optimistiškai, kiti melancholiškai. Tai stipri ir sąžininga asmenybė, kurios gyvenimas ir įkvepia, ir padrąsina“, – teigia jis.

Aktorius pabrėžia, kad jo vaizduojamas V. Kernagis jokiu būdu nėra tikrasis V. Kernagis. Tokio tikslo niekada ir nebuvo. Spektakliu labiau siekiama bent šiek tiek praverti duris į maestro vidinį pasaulį.

„Scenoje atkartoti V. Kernagio žavesio paprasčiausiai neįmanoma. Juk ir sakyti, kad maestro buvo būtent toks, o ne kitoks, ir galvojo būtent taip, o ne kitaip, negalima. Niekas to iki galo nežino. Spektaklyje mes norime atkreipti dėmesį į tam tikrus jo gyvenimo įvykius, supažindinti žiūrovus su tam tikromis aplinkybėmis, kurios formavo jo asmenybę“, – sako A. Storpirštis.

„Baltame sodininke“ vaidinanti aktorė ir V. Kernagio dukterėčia Gabija Jaraminaitė teigia, kad spektaklio personažai tokie maištingi, charizmatiški ir ryškūs, kad į juos įsikūnyti visuomet labai smagu.

„Šis spektaklis – tai tarsi kelionė per keistą laikmetį ir su dar keistesniu artistu, kuris gyveno jame. Taip, tai ne biografinė istorija, bet žmonės joje tikri, todėl kurdami vaidmenis visada stengiuosi prisiminti konkrečius žmones. Tai padeda geriau įsivaizduoti kuriamą personažą, suteikti jam autentiškų bruožų“, – sako ji.