Intriguojanti architektūros ir judesio draugystė tęsis ir spalio 6-9 dienomis vyksiančiame festivalyje „Aura 26“. Tiesa, šį sykį kelionei ir judesiui pasirinkti Kauno moderniosios architektūros statiniai.
Išlaikant projekto formatą, šokio ekskursijos dalyviams bus pristatyti keturi šokio pasirodymai.

Lietuvių kūrėjų premjera

Projekte „4x4“ šiais metais išvysime ir lietuvių. Su premjeriniu spektakliu „press release“ pasirodys du išskirtinai charizmatiški kūrėjai – Petras Lisauskas ir Saulius Petreikis.

P. Lisauskas žinomas kaip puikiai improvizuojantis atlikėjas, jau studijų metais aktyviai įsiliejęs į Lietuvos šiuolaikinio šokio pasaulį. Per dvylika kūrybinių metų Petras sukūrė daugiau nei keturiasdešimt vaidmenų šiuolaikinio šokio, dramos, gatvės spektakliuose. Jis taip pat yra dešimties spektaklių choreografijos autorius. P. Lisausko kūryba 2013 metais Lietuvos kultūros ministerijos buvo įvertinta „Jaunojo menininko“ premija.

Jo scenos partneris S. Petreikis – vienas iš nedaugelio žmonių Europoje, surinkęs unikalią muzikos instrumentų iš viso pasaulio kolekciją ir atliekantis jais savo kūrybos muziką. Viename interviu muzikantas sakė grojantis dešimtimis skirtingų fleitų, neskaitant kanklių, trimito, armonikėlės ir visokių kitokių garsus skleidžiančių instrumentų bei daiktų. Muzikuodamas atlikėjas lengvai jungia lengvabūdišką žaismingumą ir gilų nuoširdumą, spontanišką raišką ir įvairius stilius.

"Aura 26"

Ties tiltus tarp dviejų pasaulių

Kiti trys pasirodymai – sukurti choreografų iš svečių šalių. Projektas „4x4“ turi gerą žinią Izraelio šokio gerbėjams. Tarp šių metų moderniosios architektūros šokio naujakurių – Yaronas Shamiras. Kūrėjas, gimęs Izraelyje, šiuo metu gyvena Berlyne. Jis kuria kompozicijas ir instaliacijas – tiek solines, tiek grupines, veda kūrybines dirbtuves, dirba kaip kvietinis choreografas visame pasaulyje. Festivalio publiką Shamiras pakvies į spektaklį DREAM.F.H.

„Įkalintas akimirkoje, atkirstas nuo pasaulio ieškau žodžių, kurie padėtų man per tikrovę priartėti prie fantazijos. Lyg aklas klounas, judėdamas plonyte pilka linija tarp haliucinacijos ir realybės, neriu į sąmoningo pasaulio virsmą amžinybe, žinodamas, kad nutiesus tiltus ir susidūrus šiems dviems pasauliams, prasiverš beprotybė. Veržimasis į tobulumą yra lydimas kompromiso. Aš laukiu. Stebėdamas kitus ir save. Suvokdamas, kad bandau įvardinti savąsias baimes. Lieka tik prisiimti atsakomybę už tai, kas liks pabaigoje“, – pasirodymo anotacijoje sako Y. Shamiras.

Įkvėpti kultūrinių patirčių

Choreografas Damas Van Huynhas, kilęs iš Vietnamo, šiuo metu Didžioje Britanijoje dirbantis šokėjas ir choreografas projekte pristatys spektaklį „Đẹp“. „Đẹp“ įvertintas aukščiausiuoju apdovanojimu tarptautiniame choreografijos konkurse „Zawirowania“ (Lenkija) ir pakviestas dalyvauti festivalyje „Masdanza“ (Kanarų salos, Ispanija).

Spektaklyje išvysime šokėją Ievą Navickaitę, kuri 2012 metais šoko Kauno šokio teatre „Aura“. Šokėja už šį atlikimą gavo apdovanojimą Gdansko šokio festivalyje.

"Aura 26"

Spektaklis „Đẹp“ kvestionuoja kultūras ir jų santykį su mirtimi. Įkvėptas vietnamiečių laidotuvių giesmių, spektaklis tyrinėja tradicines atgimimo idėjas. Vietname šeima ir bendruomenė mirusiajam padeda pereiti į kitą pasaulį. „Đẹp“ perteikia šios emocingos kelionės gedulo etapus – nuo pradinio neigimo iki galutinio susitaikymo. Tikslas nėra tiesiog palaidoti mirusįjį, o išsiųsti jį į nemirtingųjų pasaulį.

Japonijoje gimusi, šiuo metu Kauno šokio teatre „Aura“ šokanti šokėja Kyrie Oda publikai pristatys spektaklį „Aušra“. Pasirodymo choreografija įkvėpta Čijunės ir Sachiko Sugiharos gyvenimų. Čijunė Sugihara buvo japonų diplomatas, dirbęs Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais jis išgelbėjo per 6 tūkstančius žydų gyvybių.

Rudeniška šokio kelionė truks net tris valandas. Paskutinėje maršruto stotelėje keleivių lauks susitikimas su visų keturių pasirodymų kūrėjais ir atlikėjais. Žiūrovai čia gaus ne tik atsakymus į jiems kilusius klausimus, bet ir puodelį kvapnios kavos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)