Einant aplink šį kūrinį, pastatytą ant senos, dabar atnaujintos gaisrinės pastato, randasi neįkyrios mintys apie milžinišką brangakmenį (Antverpenas – pasaulio briliantų sostinė), jis primena ir biblinį Nojaus laivą, užplaukusį kur nors ant Ararato kalno (legendiškai išgelbėjusį žmonių, gyvūnų ir paukščių padermę; Antverpenas iki šiol pamaldžiųjų žydų – chasidų centras). Negana to, šis pastatas praplečia pačią architektūros meno specifiką, jis tampa ir skulptūra, ir net išdidinta juvelyrika.
Vienas svarbiausių architektūros žanro reikalavimų – konstrukcinį įrenginį gerai įkomponuoti į aplinką. Tarkime, Lietuvoje į peizažą įstatyta, ant kokio nors kalnelio tarp medžių iškilusi net ir nedidelės architektūrinės vertės bažnytėlė vizualiai apvaisina visą krašto peizažą.
Su netradiciniais architektūros statiniais – kita muzika. Drastiškai įterpti į kultūrinį-urbanistinį peizažą jie gali perdėm kontrastuoti, vizualiai sugadinti ir senamiesčius, ir naujamiesčius.
Šiuosyk Z. Hadid pastatas įkomponuotas idealiai – yra matomas iš visų pusių, apiplaukiamas kanalais, aplinkui vien uosto aikštės (dabar – Hadid plein), žemi uosto teritorijos barakai.
