A. Gilaitis Islandijos universitete baigė kino bakalauro studijas, vėliau Amsterdamo (Olandija) universitete mokėsi kino archyvavimo ir archyvinės medžiagos panaudojimo. Studijų pavadinimas kiek neįprastas mūsų ausiai – kino prezervacija.

„Atradus archyvus, nebyliojo kino lobyną, domėjimasis šia sritimi ir noras ką nors joje nuveikti vis augo. Pastaruosius penkerius metus nuolat lankiausi archyvinio kino festivaliuose. Negalėčiau savęs vadinti dideliu žinovu, bet bent jau mano paties požiūris, interesai plėtėsi – supratau, kas iš tiesų mane labiausia domina“, – kalbintas DELFI, sakė „Pirmosios bangos“ sumanytojas.

Pasigenda platesnio žvilgsnio

A. Gilaitis nenorėjo vienas džiaugtis savo aistra, nutarė ja pasidalyti su platesniu kino mėgėjų ratu. Gal sudomins, užkrės?.. Festivalio iniciatorius pripažįsta pastebėjęs, kad per penkerius studijų metus senojo kino populiarumas Lietuvoje auga. „Kai vasaromis grįždavau namo, mane pasiekdavo žinios apie Vilniuje ir kituose miestuose rodytas retrospektyvas, klasikos seansus. Tai džiugina, tačiau pasigendu platesnio požiūrio į klasikinį kino periodą. Paprastai prisimenami 6-8 dešimtmečių filmai, o ankstyvieji, prieškariniai, nebyliojo kino pavyzdžiai rodomi itin retai“, – svarstė A. Gilaitis.

Kadras iš filmo "Upė" (1934)
Foto: Organizatorių archyvas

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis renginys vyks rugsėjo 8-14 dienomis Kauno kino centre „Romuva“ ir Vilniaus kino centre „Skalvija“.

Akompanuos nebyliajai klasikai

Pasak A. Gilaičio, Lietuvoje trūksta ne tik nebyliojo kino peržiūrų, bet ir jį akompanuojančių muzikantų – taperių. Čia festivalio sumanytojas atradęs dar vieną misiją, išsikėlė antrąją užduotį – auginti juos, sudaryti akompanuotojams progą pasireikšti praktiškai.

Per keturis festivalio nebyliuosius filmus žiūrovų ausis iš tamsos pasieks Giedriaus Nako, Ievos Narkutės, Linos Petkevičiūtės ir Edgaro Sabilo pianinu skambinama muzika. Kai kuriems atlikėjams toks pasirodymas bus intriguojanti naujovė. Kiti anksčiau jau yra akompanavę nebyliajai klasikai.

Kino istorijos liko tos pačios

Festivalio vadovas A. Gilaitis prisipažįsta, esą jam įdomus visoks kinas – ir senasis, ir šiuolaikinis. Saitų su pastaruoju, sakosi, tikrai nėra praradęs. „Nemėginu ankstyvojo kino priešpriešinti naujajam, „ištraukti“ jį iš bendros šio meno istorijos. Vis dėlto negalima teigti, kad naujasis kinematografas kuo nors keitėsi. Taip, istorijų pasakojimo būdai patyrė didelių transformacijų, tačiau istorijos ir po šimtmečio liko tos pačios. Smagu kino archyvuose atrasti primirštų filmų ir pasidalyti jais su kitais“, – tikino pašnekovas.

Kadras iš filmo "Stiprus žmogus" (1929)
Foto: Organizatorių archyvas

Festivalyje „Pirmoji banga“ bus rodomi 8 filmai. A. Gilaitis ir keli jam talkinę bičiuliai siekė įvairovės, norėjo kuo plačiau – geografiniu, nacionaliniu, kino žanrų požiūriu – atskleisti ankstyvojo kino tarpsnį. Pusę repertuaro sudaro nebyliojo, kitą dalį – garsinio kino kūriniai.

Nieko stebėtina, pasak A. Gilaičio, kad net keturi programos filmai yra sukurti JAV. „Tuo laiku amerikiečiai, bent jau kiekybės prasme, buvo pasaulio lyderiai“, – teigė festivalio iniciatorius. „Pirmosios bangos“ žiūrovai taip pat išvys po vieną japonų, lenkų, čekų ir anglų filmą. Kino žanrų požiūriu festivalis irgi stengsis įtikti įvairiems skoniams: bus ir siaubo filmas, ir kriminalinė drama, ir komedija, ir melodrama.

Nuo lyriško realizmo iki kvaišalų pragaišties

Per pirmąjį festivalio seansą žiūrovai pamatys „Bausmę“ – joje Lono Chaney („Paryžiaus katedros kuprius“, 1923, „Operos fantomas“, 1925) sukurtas vaidmuo pelnė aktoriui siaubo filmų ikonos vardą. Filmą pristatys filosofas, rašytojas Kristupas Sabolius.

„Prisikėlęs“ tarsi pratęsia anksčiau Holivude sukurtus siaubo filmus „Frankenšteinas“ (1931) ir „Mumija“ (1932). Juose jau buvo išnaudotas aktoriaus Boriso Karloffo tipažas. Filmą pristatys portalo „siaubas.lt“ apžvalgininkas Laurynas Stanaitis.

Filmas „Pašlovinti panelę“, sukurtas prieš įsigalint cenzūrai, – puikus 1920-ųjų Amerikos pompastiško pramogų pasaulio atspindys. Filmą pristatys istorikas Audrius Dambrauskas.

„Stiprus žmogus“ – vienas ryškiausių lenkų nebylaus kino pavyzdžių – pasižymi kompleksišku pasakojimo būdu ir meistriškais techniniais sprendimais. Apie juostą papasakos Lenkijos instituto teatro ir kino projektų koordinatorė Anna Pilarczyk-Palaitis.

Liaudies ir stebuklinės pasakos elementų sklidina čekų „Upė“ – lyriško realizmo kūrinys, 1934 metais pelnęs apdovanojimą 2-oje Venecijos bienalėje. Apie filmą papasakos kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

Juosta „Koledžas“ – viena nepakankamai įvertintų nebylių Busterio Keatono komedijų. Filmą pristatys kino kursų vedėjas Justinas Dadonas.

Kadras iš filmo "Velnio adata" (1916)
Foto: Organizatorių archyvas

„Mūsų kaimynė, panelė Jaė“ – vienas ryškiausių „shoshimingeki“ žanro filmų, vaizdavusių prieškarinės Japonijos viduriniosios klasės buitį. Su juosta supažindins kino kritikas Narius Kairys.

100-mečio jubiliejų mininti juosta „Velnio adata“, kur atvirai vaizduojamos su narkotikais susijusios socialinės problemos, suteikė aktoriui Tully Marshallui galimybę itin realistiškai įkūnyti priklausomybės kamuojamo asmens kančias. Filmą pristatys kino ir medijų teoretikė, doc. dr. Natalija Arlauskaitė.

Ankstyvojo kino mėgėjas ir populiarintojas A. Gilaitis išsakė viltį, kad ir ateityje jo sumanyta iniciatyva nepristigs ištikimų gerbėjų, palaikančiųjų. Juolab nenukryps nuo užsibrėžto tikslo – rodyti tai, ko nerodo kiti. „Telksimės į prieškarinį kiną. Filmų apstu, tačiau apie juos žino tik nedaugelis“, – buvo įsitikinęs A. Gilaitis.

DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje pateikiamos svarbiausių meninių įvykių apžvalgos, kultūros ir subkultūros naujienos, pristatomi Lietuvos jaunųjų meno kūrėjų darbai ir iniciatyvos.

Foto: Projektą „Kultūros pjūvis“ remia SRTRF