Tėvas A. Saulaitis pasakoja, kad jo vaikystės miestelyje jau 10 metų gyvuoja tradicija paskelbti vasaros knygą, kurią skaito visas miestelis – 10 tūkst. gyventojų. Šio žmogaus patirčių atmintis, rodos, bedugnė – po pasakojimą kiekvienai progai. Tačiau, paprašytas atsiremti į kertines savo gyvenimo istorijas, kaipmat išryškina jų pamatus. Kun. A. Saulaičio mėgstamiausių knygų lentynoje rasime gyvą troškimą pažinti ir suprasti savo tautines ir dvasines šaknis – tvirtą atspirtį atviram žvilgsniui į save ir kitą.
Nors veikalą sudaro net penkios dalys, vaikystėje ir jaunystėje jį skaičiau daug kartų. XIII amžiuje vykstantis istorinio romano veiksmas liudija nuolatinį tautos ir valstybės rūpestį laisve ir vienybe. Man jis sužadino dar didesnį susidomėjimą Lietuvos praeitimi ir lietuvių paveldu.
***
Perskaitęs šią knygą, sustojęs prie 1863 metų sukilėlių paminklų, mąstysi kitaip. Prisiminsi kun. Antaną Mackevičių ne tik kaip karį ir sukilimo vadą, bet ir kaip asmenybę, primygtinai kviečiančią tautiečius ryžtingai atsitiesti ir būti ne aukomis ar pašaliniais, o atsakingais savo pačių ateities kūrėjais. Drauge su šia knyga norisi paminėti ir XIX a. pab. – XX a. pr. gyvenusio lietuvių pulkininko, visuomenės veikėjo Jono Petruičio memuarus „Mūsų žygiai“. Per šias knygas pažinęs Lietuvos kariuomenės savanorius, imi suvokti jų drąsą, sumanumą, sėkmę ir pralaimėjimus; pažinti kovą už nepriklausomybę kaip nuolatinę Lietuvos būseną ir amžiną siekį; o kartais į rimtus dalykus žvelgti ir su humoru.
***
Kai studijavau kunigų seminarijoje, Katalikų Bažnyčia pradėjo žengti Vatikano II susirinkimo lemto atsinaujinimo link. Šioje knygoje aprašoma Vilties teologija tuo metu atitiko mūsų pačių – jaunų seminarijos studentų – gyvą ir šviesią viltį prisidėti prie platesnio Bažnyčios žvilgsnio į tikėjimą, šiuolaikinio dvasingumo ir gyvo ryšio tiek tarp Kristaus suburtųjų (jėzuitų – red. past.), tiek ir su pasauliu.
***
Jėzuitų vienuolyno naujokyne gavau užduotį išversti šį IV amžiaus veikalą iš lotynų į anglų kalbą. Tada ir susidomėjau ankstyvąja krikščionybe ir Bažnyčios gyvenimo tikėjimo ištakomis – būtinomis, norint suprasti šiuolaikinio katalikų tikėjimo atsinaujinimo kryptis ir galimybes.
Šias knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (J. Moltmann „Theology of Hope“ – prancūzų k., „Théologie de l'espérance“).
***
Teko gyventi ne viename pasaulio krašte. Visada norisi pažinti gyvenamą šalį, jos praeitį ir paveldą. Skaitant šią knygą, atgyja man puikiai pažįstamos Naujosios Anglijos vietos. Iki pat šių dienų noriu kuo geriau suprasti Jungtinių Amerikos Valstijų kūrimąsi ir jų nepriklausomybės kovas žemyne ir jūroje, suvokti tiek paprastų, tiek iškilių šios šalies žmonių susiklausymo būdą ir svarbą.
