Iš viso pamatysime po 6 estų ir lietuvių, 4 pilno metražo ir 4 trumpo metražo latvių kino kūrėjų juostas. Taip pat išvysime ir kitų Baltijos kaimynių, festivalyje dalyvaujančių viešnių teisėmis, – du Lenkijos filmus ir du aktualiosios dokumentikos filmus, sukurtus Vokietijos televizijos ir radijo kanalo „Deutsche Welle“.

Ankstesniuose festivaliuose žiūrovai jau matė Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos režisierių darbus, o štai vienas iš didžiausių pasaulyje transliuotojų – vokiečių radijo ir televizijos kanalas „Deutche Welle“ – pirmą kartą su savo filmais oficialiai dalyvaus lietuviškame kino festivalyje.

Vokiečių kino kūrėjų dokumentiniai filmai ypač aktualūs. „Vienas filmų pasakoja apie tuos klestinčios Europos gyventojus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių ryžtasi kalbėti bekompromisę tiesą apie gyvenimą savo šalyje, apie valdžios veiksmus, nuslėptus nuo visuomenės įvykius ir jų pasekmes. Manau, kad toks filmas aktualus ir Lietuvai.

Kitas filmas – apie pabėgėlius. Ši tema dabar visus labai jaudina, o kai kurias šalis ir skaudžiai paliečia. Manau, ir mums laikas daugiau tam skirti dėmesio“, – sako festivalio vadovas ir įkūrėjas, kino režisierius Gytis Lukšas.

Festivalis "Baltijos banga"

Tradiciškai kino mylėtojai galės išvysti lietuvių, latvių ir estų kino klasikos. Demonstruojami tik kruopščiai restauruoti ir skaitmenizuoti senieji vaidybiniai filmai. Tai latvių režisieriaus Leonido Leimanio 1969 m. drama „Mano turtinga ponia“, estų režisieriaus Olavo Neulando 1979 metų drama „Lizdas vėjyje“, ir apklausos metu 1997 metais žiūrovų bei kritikų geriausiu Lietuvoje pripažintas lietuviškas filmas – režisierių Algirdo Dausos, Almanto Grikevičiaus drama „Jausmai“ (1968 m.).

Kaip ir kasmet festivalio metu veiks didelio populiarumo sulaukusi vaikų animacijos mokyklėlė, kurią ves patyrę šio žanro meistrai, o jai pasibaigus vaikų sukurtą animacinį filmą, inspiruotą lietuvių tautosakos, tradiciškai išvysime dideliame ekrane. Šių metų mokyklėlėje bus naujovių – vaikai mokysis ne tik piešti, bet ir kitokios animacijos technikos, be to, mažuosius kūrėjus dažniau išvysime viešumoje.

„Šiais metais sugalvojome net mokyklėlės formą pakeisti: vaikai daugiau bus gatvėse, aikštėse, daugiau klajos su pačių padarytomis lėlėmis. Tai galėtų būti įdomu ne tik vaikams ir tėveliams, manau, tai sudomins ir visus praeivius. O toks yra mūsų tikslas – sudominti šiuo renginiu visus tuo metu atostogaujančius“, – sako G. Lukšas.

Simboliška, kad „Baltijos bangos“ atidarymas kiekvienais metais vyksta Baltijos kelio dieną, rugpjūčio 23-iąją. Festivalio siekis – išsaugoti trijų Baltijos kaimynių kino kūrėjų draugystę, skatinti ir inspiruoti bendrus kino projektus. Jų daugėja.

Festivalis "Baltijos banga"

Paskutinė vasaros savaitė Nidoje tapo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino menininkų susitikimų vieta, nuo kurios kartais gali prasidėti ir dideli bendri darbai. Tai ir puiki vieta neformalioje, jaukioje aplinkoje aptarti aktualiausius kino kūrėjams klausimus. Be trijų Baltijos šalių ir kitų pajūrio kaimynių filmų peržiūrų, festivalio programoje – susitikimai su kūrėjais, seminarai.

Šiais metais įvyks seminaras-diskusija „Audiovizualinių kūrinių autorių teisės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“. Prie tokio pokalbio organizavimo labai aktyviai prisidėjo Lietuvos audiovizualinių kūrinių autorių teisių agentūra „Avaka“ su jos generaliniu direktoriumi Dariumi Vaitiekūnu. Svarbiausias ir itin aktualus autorių rūpestis bus išreikštas bendru pareiškimu – trijose Baltijos šalyse būtina sinchronizuoti pastangas ginant audiovizualinių kūrinių autorių teises, ir ypač skaitmeninėje erdvėje.

Šis festivalis lietuvių žiūrovams suteikia retą progą susipažinti su artimiausių kaimynų kinematografu, kurį retai kada išvysi didžiuosiuose šalies ekranuose. Anot G. Lukšo, „Baltijos banga“ – šventė ir kino kūrėjams profesionalams, ir žiūrovams, kurie neabejingi tikram, profesionaliam kinui. Festivalis ypatingas tuo, kad jam nebūdinga „varžytuvių“ įtampa, kurios netrūksta kituose festivaliuose. Čia yra dalijimasis tuo, ką geriausio sukūrė kiekviena iš dalyvaujančių festivalyje šalių. Tai jaukus, nerėksmingas, neglamūrinis kino renginys, kasmet vykstantis viename gražiausių ir savičiausių Lietuvos kampelių.

Visi festivalio filmai bus demonstruojami originalo kalba su lietuviškais bei angliškais subtitrais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją