Jau greitai televizijos ekranuose bus rodomas naujas ir unikalus projektas – istorinis dokumentinis serialas pavadinimu „Laisvės kaina. Savanoriai“. Įdomi detalė – serialas vis dar filmuojamas. Jame į vieną komandą susirinko įspūdinga aktorių komanda – įsimintinas Lietuvos kino, teatro ir televizijos žvaigždžių desantas. Pagrindinius vaidmenis seriale kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Josifas Baliukevičius. Seriale netrūksta ir kitų žinomų veidų: jo režisierius – Saulius Balandis, o prodiuseris – Povilas Skaisgirys.
Serialas žiūrovus nukels į 1918 m. vasario 16 d. ir į reikšmingus įvykius po Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo. Įvykių centre atsiduria 2 draugai, kuriuos išskyrė fronto linija, suvienijo šalis, o draugystę išbandė abiejų mylima moteris. Istorinio serialo kūrėjai deda visas pastangas, kad „Laisvės kaina. Savanoriai“ atskleistų ne tik didingą mūsų šalies istoriją, įdomiai papasakotų apie mūsų praeitį, bet ir parodytų draugystės bei meilės dramą, nuožmią kovą tarp laisvės ir tikslo siekimo.
„Serialas TV žiūrovus nukels šimtmečiu atgal. Tai – reikšmingas laikotarpis kiekvienam lietuviui. Seriale žiūrovai išvys, kaip žmonės tada gyveno, kokie įvykiai vyko tarpukario Lietuvoje, kaip kūrėsi ir steigėsi Lietuvos kariuomenė, kaip ji žlugo, kaip mes ėjome nepriklausomybės link. Tai – jaudinantis serialas, kuriame išvysite ne tik vienus svarbiausių šalies istorijos įvykių, bet ir jaudinančias asmenines istorijas“, – apie siužetą pasakojo prodiuseris P.Skaisgirys. „Jau labai greitai minėsime nepriklausomybės šimtmetį. Šis faktas – viena svarbiausių priežasčių, kodėl buvo sumanyta imtis šio projekto. Tai yra svarbi data Lietuvai ir jos žmonėms, todėl norime ją paminėti ypatingai.“
Serialo filmavimas neapsėjo be Kauno. Kur kitur galima rasti įspūdingus to laikmečio interjerus ir erdves? Filmavimo aikštelėmis tapo Kauno memorialiniai muziejai, fortai ir dvarai. Didelė serialo dalis filmuota gražia gamta ir autentika pasižyminčiose Rumšiškėse.
„Dar nebaigėme filmuoti serialo. Gerą orą užfiksuoti ir filmavimą baigti planuojame rugsėjo viduryje. Kursime 12 serijų, serialas apims laikmetį iki 1939 m. Kaune jau aplankėme daug vietų. Džiaugiuosi, kad šalia Kauno turime unikalų Liaudies buities muziejų, ten – daug autentiškų sodybų, išlikusių rekvizitų. Rumšiškėse praleidome nemažai laiko. Tikiu, kad dar daug jo ir praleisime“, – „Savaitraščiui Kaunas“ filmavimo užkulisių įspūdžiais dalijosi serialo režisierius S.Balandis. „Kaune filmavome VII bei IX fortuose, Karininkų ramovėje, Vytauto bažnyčioje, Botanikos sode ir Pažaislio ansamblyje. Mieste yra tiek daug filmuoti tinkamų erdvių, kad bijau ką nors praleisti. Galiu teigti, kad filmuojame visur, kur yra bent menkiausių to meto detalių, išlikusių užuomazgų. Esu dėkingas, kad mus visur įsileidžia: į poetų, kompozitorių memorialinius namus, erdvės, kuriose išlikę to meto interjerai.“
Seriale žiūrovai išvys dar ne vieną Kauno vietą, o filmavimo komanda į mūsų miestą dar ruošiasi grįžti. „Filmuoti ruošiamės prie Istorinės Prezidentūros. Objektų, kuriuos norime aplankyti ir nufilmuoti, tikrai netrūksta“, – kalbėjo S.Balandis.
Serialo kūrėjai siekė, kad visos scenos būtų tikroviškos ir atkurtos laikantis XX a. pradžios stilistikos. Tiesa, S.Balandis, teigia, kad visiškai atkurti interjerų nėra įmanoma: „Patikėkite manimi, dailininko darbas nėra lengvas. Pažvelkite į Kauno arba Vilniaus senamiestį – namai atrodo atitinkantys laikmetį, bet visur pakeisti langai, durys, fasadai išpaišyti grafičiais. Kai kur autentikos atkuri neįmanoma – nebėra išlikusių buities daiktų, erdvių. Ant pirštų galima suskaičiuoti tikrai autentiškas vietas. Net ligoninės scenas kūrėme viename dvare netoli Vilniaus. Kostiumų dailininkams taip pat tenka paplušėti: kostiumus teko gabentis net iš Lenkijos, policininkų ir kariškių uniformas reikėjo siūti. Specialistai neleis pameluoti – kartais uniformas tekdavo persiūti net 3 kartus. Dailininkai stengiasi, mūsų norai geri, bet visiškai atkurti neleidžia nei biudžetai, nei dedamos pastangos.“
„Filmuojame daug scenų su arkliais, jie kartais mūsų neklauso. Būna, aktorius užlipa ant arklio, mums reikia, kad jis eitų į vieną pusę, o šis užsispyręs eina į kitą. Taip pat arkliai baidosi, kai filmuojame sprogimus“, – pasakojo serialo prodiuseris P.Skaisgirys. Būtent sprogimai labiausiai įsiminė ir S.Balandžiui: „Sprogimai, šaudymai įdomiai atrodo ne tik ekrane, jie įdomus ir režisieriui. Visa komanda stengiasi, kad projektas būtų pavykęs, tai ir yra smagiausia.“
Žiūrovams, nekantraujantiems išvysti serialą ar jau mačiusiems „Laisvės kainas. Savanoriai“ anonsą, dar teks apsišarvuoti kantrybe. S.Balandžio teigimu, kūrėjai yra tik serialo gamintojai, o tiksli premjeros data dar nėra žinoma, ji priklauso nuo LRT kanalo sprendimo. „Man nepatinka žodis „serialas“. Jis turi neigiamą reikšmę ir potekstę. Mūsų kuriamą projektą norisi pavadinti solidžiau, nes medžiagos turime daug, papasakosime išties įdomią istoriją“, – „Savaitraščiui Kaunas“ pasakojo S.Balandis.
