Augins naują solistų kartą
Ji Palangos koncertų salėje bus rodoma rugpjūčio 5-6 dienomis ir žymės festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ pradžią.
„Dalia pas mus yra neatsitiktinai, nes verčiame naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijos puslapį. Neseniai gavau laišką iš Kultūros ministerijos, kad teatro rekonstrukcijai kitais metais skirtas finansavimas, vadinasi, ji tikrai prasidės ir atsiras labai modernus ir gražus pastatas. Tam išskirtiniam pastatui bus reikalingi išskirtiniai projektai, reikės judėti nuo centro periferijoje iki centro Europoje“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
D. Ibelhauptaitė prisipažino, jog nudžiugo, kai sulaukė J. Sakalausko skambučio ir kvietimo pajūryje statyti „Bohemą“.
„Kaip mes susikalbėjome? Manau, kad būna dalykų, kurie yra nulemti likimo. Kai prieš 10 metų su maestro Gintaru Rinkevičiumi pastatėme „Bohemą“, nesitikėjome, kad ji taip išaugs, kalbant apie alternatyvią operą ir jaunuosius solistus. Kai turi svajonę, nesitiki, kad ją pavyks įgyvendinti 100 proc. Jono skambutis, kurio sulaukiau prieš pusmetį, buvo jo drąsus žingsnis. Jonas įtikino mane, kad po 10 metų legendinė „Bohema“ gali atgimti, gali atvesti naujų solistų kartą į Lietuvos žiūrovų akiratį. Dar labai miela buvo, kad „Bohema“ atgims būtent pajūryje. Mes visada norėjome pasiekti šio krašto žmones, kurie galbūt ne visada gali atvažiuoti į Vilnių pamatyti mūsų darbų. Tikimės, kad su šiuo pastatymu išaugs dar viena solistų karta. Viena jų per 10 metų jau yra užauginta ir iškeliavo į tarptautinius vandenis Skaičiuoju, jog daugiau nei 20 Lietuvos solistų dainuoja didžiausiose Europos scenose“, – kalbėjo D. Ibelhauptaitė.
Prisiminė seną konfliktą
J. Sakalausko teigimu, atgimstančioje „Bohemoje“ pasirodys patys geriausi jaunosios kartos Lietuvos solistai. „Žinojau, kad Dalia juos dusins“, – juokėsi J. Sakalauskas, prisiminęs, jog prieš aštuonerius metus, kai vyko televizijos projektas „Triumfo arka“, o jame dalyvavo Klaipėdos muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus, komisijos gretose buvusi D. Ibelhauptaitė jam negailėjo kritikos. „Man pačiam buvo smalsu sužinoti, ar tas konfliktas jau užgeso“, – prisipažino J. Sakalauskas.
„Iki šiol ramiai nemiegu, savaitgaliais lankausi pas gydytojus. O jei rimtai, tai jaučiuosi fantastiškai“, – tikino Marčelo vaidmenį kuriantis M. Rojus.
Anot D. Ibelhauptaitės, šio artisto pasirodymas bus tikra bomba. „Tai, ką Mindaugas per repeticijas parodė scenoje, buvo aukščiausios kokybės aktorinis darbas. Gal čia tas mūsų pasikalbėjimas prieš aštuonerius metus jį įkvėpė. Mindaugo darbas tikrai bus bomba. Bet tai dar ne viskas, tų bombų bus dar daugiau. Joną pridusinau praėjusią žiemą, tai jis pasisttengė surinkti geriausius solistus“, – juokėsi režisierė.
Vilioti Merūno vyko į Prancūziją
Pagrindinį Rudolfo vaidmenį atliks Merūnas Vitulskis. „Kai pradėjau kalbinti Merūną, nesitikėjau, kad jis tomis dienomis bus Lietuvoje, bet vis tiek pakalbinau. Ir įvyko stebuklas, nes dalį savo atostogų jis leidžia su mumis“, – džiaugėsi J. Sakalauskas.
M. Vitulskis neslėpė, jog turėjo planų du vasaros mėnesius atostogauti, kuo daugiau laiko praleisti su šeima. „Kai sulaukiau pasiūlymo vaidinti „Bohemoje“, repetuoti pajūryje, tiesiog pagalvojau, kad tai puiki proga palaikyti balsą, nereikės niekur eiti papildomai prasidainuoti. Be to, „Bohema“ yra tokia opera, kuri įtraukia, ji turi išskirtinę aurą. Didelė laimė ir tai, jog galiu dirbti su Viktorija (V. Miškūnaitė kuria Mimi vaidmenį – DELFI). Kartais vis susitikdavome, pasišypsodavome, pakalbėdavome, kad reikia kartu pasidarbuoti ir štai – mes vienoje scenoje“, – džiaugėsi M. Vitulskis.
D. Ibelhauptaitė taip pat pasidžiaugė, jog Rudolfo vaidmuo atiteko M. Vitulskiui. „Su juo susijusi dar viena slapta istorija. Merūną nusižiūrėjau dar 2007 metais ir už tai esu dėkinga televizijai. Visi sakė, jog kažkokiame projekte yra toks vaikinas, kuris man tikrai patiks. Tas vaikinas man tikrai patiko, bet tada visos mano mintys buvo apie tai, kad jis niekada pas mane neateis, nes yra labai užimtas. Prieš kokius 4-5 metus pradėjome draugauti, užsimezgė ryšys. Tada ir pagalvojau, kad reikia jį kažkaip suvilioti. Sėdau Londone į traukinį, nuvažiavau į Prancūziją, kartu praleidome pusdienį ir štai – dabar dirbame kartu“, – pasakojo D. Ibelhauptaitė.
Kostiumus kūrė iš antikvarinių medžiagų
Atgimstančioje operoje „Bohema“ itin didelis dėmesys skiriamas ne tik solistų darbui, bet ir kostiumams bei scenografijai.
„Likimas taip susiklostė, kad susibendravome su didžiausią fantaziją Lietuvoje turinčiu žmogumi – Juozu Statkevičiumi. Juozas kostiumus kuria ypatingu būdu. Jis kuria ne sukneles, ne drabužius, o personažus. Kostiumai „Bohemai“ taip pat sukurti labai įdomiai, nes pasirinkome 1950-uosius – pokario metus. Juozas buvo įsitikinęs, jog negali būti šiuolaikinių medžiagų, todėl antikvaruose, įvairiose kitose vietose surado, supirko senus to laikmečio drabužius, juos išardė ir persiuvo iš naujo. Scenografija, kurią kūrė Dick Bird, taip pat yra išskirtinė. Palangoje atgims tikras Paryžius – toks aptrupėjęs, dokumentinis, su jam būdingomis mansardomis ir stogais“, – kalbėjo režisierė.
Atgimstanti opera „Bohema“ žiūrovų lauks Palangos koncertų salėje. „Mūsų, Klaipėdos muzikinio teatro, salė yra per maža šiam pastatymui, o uostamiestyje kitos vietos, kuri tiktų, neradome. Jei Palangos koncertų salė susirenka pilna, tai žmonių skaičius yra toks, kiek Klaipėdoje teatre tilptų per penkis kartus“, – teigė J. Sakalauskas.
Jis neslėpė, jog Klaipėdos muzikinis teatras licenciją rodyti „Bohemą“ nusipirko trejiems metams. „Realiai „Bohema“ su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru Palangoje apsigyvena trejus metus. Jau yra suplanuoti pasirodymai spalį, o kas bus toliau, dar nežinome. „Bohema“ yra didelių išlaidų reikalaujantis pastatymas, todėl viskas priklausys nuo to, kaip mums pavyks informuoti publiką, kaip ji užsidegs eiti į šią operą“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
Panašu, jog premjeroje žiūrovų netrūks, nes, teatro vadovo žodžiais tariant, per pastarąsias dvi savaites bilietų parduota tris kartus daugiau nei per du mėnesius, kai prasidėjo prekyba.
