Daugiau nei dvi savaites truksiančio festivalio maratono metu Lietuvos žiūrovams bus pristatyti scenos meno kūriniai iš Graikijos, Portugalijos, Vokietijos, Lenkijos, Izraelio, Šveicarijos ir, žinoma, Lietuvos.
Taip pat festivalio kontekste numatomos dokumentinių kino filmų ir dramaturgijos tekstų ekranizacijų peržiūros, kūrybinės dirbtuvės ir tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija. Užsienio ekspertams bus pristatyta Lietuvos teatro panorama, vyks tradiciniai susitikimai su užsienio teatro kūrėjais.
Mes esame žinios
„Žinias kuriame mes visi: kasininkai, viešųjų ryšių specialistai, boksininkai, aktoriai ir šokėjai, kareiviai, viešbučių klientai ir aptarnaujantis personalas, valytoja, – teigia festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė. – Tai, kaip gyvename ir kuo dalijamės, tampa informacija naujienų portaluose ir televizorių ekranuose. Eidami į teatrą žmonės sako norintys pailsėti nuo to, ką mato per televiziją, tačiau šiemetinis festivalis neleis žiūrovams bėgti nuo savo pačių atvaizdo. Mes esame žinios, mes jas kuriame ir mes turime nebijoti pažvelgti į savo kūrinius – save. Būtent tai festivalis šiemet ir pristatys: baisią, gąsdinančią, aktualią, tikrą ir jautrią kasdienybę ir kiekvieną iš mūsų joje“.
Susidurti su tuo, kokia ta kasdienybė ir kaip artimai su mumis susijusios šių metų festivalyje nagrinėjamos temos, bus galima liepos 27 dieną . LRT studijoje vyksiančioje atviroje diskusijoje, kurioje dalyvaus spektaklių personažus atstovaujančių profesijų atstovai, moderuojami žurnalistės Ritos Miliūtės. Žiūrovai gaus ypatingas nuolaidas įsigyti festivalio renginių bilietus.
Rugsėjo 29 - spalio 2 dienomis vyks lietuviško teatro vitrinos pristatymas užsienio teatro ekspertams ir Lietuvos žiūrovams. Tuo pačiu metu festivalio edukacinės programos rėmuose Lietuvių teatro agentūra surengs nemokamą tarptautinę jaunųjų teatro kritikų konferenciją.
Festivalio naujiena – „Europolis“
Tarptautinė festivalio programa prasidės specialia „Europolio“ programa, pristatoma bendradarbiaujant su Goethes institutu. „Europolis“ – tai projektas, kuriame menininkai iš Europos – teatro, kino kūrėjai, rašytojai, aktoriai, muzikantai, aktyvistai – dokumentuoja Senojo pasaulio virsmą naujuoju.
Projektas organizuojamas Goethes institutams Europoje bendradarbiaujant su „Münchner Kammerspiele“, „Onassis“ kultūros centru Atėnuose, Vilniaus tarptautiniu teatro festivaliu „Sirenos“, „Teatro Maria Matos“ Lisabonoje ir „Tiger Dublin Fringe“.
„Europolio“ programą pradės vienu sėkmingiausiu projekto dalyviu pripažinta Rugilės Barzdžiukaitės, Linos Lapelytės ir Vaivos Grainytės kurta opera „Geros dienos!“, pristatanti šiandieninę realybę muzikaliais prekybos centro kasininkių balsais. Spalio 6-7 dienomis Menų spaustuvės Juodojoje salėje prekių skanavimo aparatams akomponuojant, suskambės tarptautinius apdovanojimus pelnęs scenos kūrinys, pristatytas žiūrovams nuo Šanchajaus iki Niujorko.
Spalio 7-8 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) mažojoje salėje į susitikimą žiūrovus kvies graikų teatro kūrėjai Anestis Azas ir Prodromosas Tsinikoris, pristatysiantys spektaklį „Švarus miestas“. Kas valo Atėnus? Kodėl dauguma Atėnų valytojų yra moterys ir imigrantai? Ar jie „gimė“ valytojais? Kaip jų CV skiriasi nuo jūsų?
Režisieriai Azas ir Tsinikoris tiria „švarumo“ ir „tyrumo“ rasizmą, fašizmo apraiškas ir moterų imigraciją į Graikiją bei jų kaip valytojų identitetą. Kas jos tokios, kasdien švarinančios traukinių stotis ir prekybos centrus, pasiturinčiųjų vilas ir kasdienių pakeleivių mindomus šaligatvius?
Spalio 8-9 dienomis LNDT Studijoje į privačius, 10 asmenų interaktyvius spektaklius-žaidimus kvies vokiečių teatro kūrėjų ir media dizainerių kolektyvas „Machina eX“. Save pristatantis kaip žaidimų laboratoriją, kūrėjų kolektyvas ieško naujų formatų ir interaktyvių istorijų nedidelėms auditorijoms, kurioms suteikiamos intensyvios patirtys ir aktyvūs emocijų mainai.
Pasirodyme „Nutekinimo pamokos“ sceninė dramaturgija sujungiama su skaitmeninių žaidimų principų jėga, o atlikėjai ir žiūrovai tampa lygiateisiais fiktyvaus pasaulio žaidimo dalyviais: 2021-ųjų metų Vokietija ir referendumas, nulemsiantis, ar šalis liks ES nare. Regis, girdėta?
Spektaklyje, skirtingai nei realybėje, situacija pakrypsta kiek kita linkme, nes pora dienų prieš balsavimą, į jauno viešųjų ryšių specialisto rankas pakliūva ypatingai slapta informacija. Jos nutekinimas turėtų ryškių pasekmių visai Europai. Dešimties žmonių grupėje žiūrovams tenka galimybė sudalyvauti politiniame trileryje ir prisiimti sprendimą: nutekinti ar nenutekinti?
Paskutiniu „Europolio“ programos spektakliu spalio 12-13 dienomis LNDT studijoje pasirinktas tikras portugalų teatro smūgis. Tai – menininkės Claudios Dias, poeto Jaime Neveso ir kikboksininko Pablo Fidalgo Lareo jungtinis projektas „Pirmadienis – atsargiai iš dešinės“, vyksiantis tiesiogine to žodžio prasme – ringe.
Portugalų kūrėjai laiko save nugalėtos kartos, puolusios bendruomenės, kritusios ir bankrutavusios šalies, nepavykusios sąjungos, nuniokoto pusiasalio, prarasto kontinento atstovais. Puldami vienas kitą kumščiais ir argumentais jie leidžia rastis šviesai – tarp kraujo, prakaito ir ašarų. Priešingos jėgos susiima, kad žodžiai virstų veiksmu.
Mačas susideda iš kelių skirtingų blokų, sudarytų iš klausimų apie nuotolį, intymumą, skirtumus, artumą, bendrumą, apie tai, kodėl kai kurie dalykai yra būtent tokie, kokie yra, kodėl mes esame tokie, kokie esame. Daugiau nei du šimtai klausimų, prasidedančių kitų baime, besitęsiančių per ateities ir lūkesčių baimes. Ir vis tik, esminis klausimas išlieka vienas: kaip kalbėtis su kitais? Kaip suartėti? Kokia kalba? Jų? Kas yra artumas, šeima, bendruomenė? ...Europa?
Turtinga užsienio spektaklių programa
Pagrindinė festivalio programa taip pat nestigs smūginių spektaklių – vienas jų tai spalio 10-11 dienomis LNDT Didžiojoje salėje vyksiantis lenkų genijaus Krzysztofo Warlikowskio spektaklis „Varšuvos kabaretas“.
K. Warlikowskis – vienas žymiausių Lenkijos teatro vardų. „Varšuvos kabaretas“, įkvėptas Johno Van Druteno pjesės „Aš esu kamera“ ir Johno Camerono Mitchello filmo „Shortbus“, grąžina mus į 1930-ųjų reviu kabaretą: intensyvūs ritmai ir garsai tarsi bando nuslopinti artėjančio militaristinio maršo nuojautas.
Scenoje atsiveria dvi konkrečios istorinės realybės: Veimaro Vokietija, prieš užimant ją naciams ir Niujorkas po rugsėjo 11-osios išpuolių. Tai – dvi virtualios laiko ir erdvės laboratorijos, kuriose istorinės aplinkybės iššaukia užslėptas baimes, seksualines ir erotines fobijas bei ilgesį, sukeliančius įtampą, vedančią į krizines situacijas.
Tuo pačiu, nuspalvintas skoningu humoru, spektaklis leidžia įsijausti į fantasmagorišką personažų kasdienybę. Šie du kontrastingi pasauliai tarnauja kaip veidrodis, kuriame šiandieninė Varšuva – o tuo pačiu ir kiti panašių istorinių patirčių Europos miestai – gali regėti savo atspindį.
Spalio 13-14 dienomis bus pristatytas Izraelio menininkų Nadav Bossem ir Adili Liberman interaktyvus spektaklis-ekskursija „Ginkluotos merginos. Vilniaus atgavimas“. Skirtingose erdvėse Tel Avive rodyto spektaklio tarptautinė premjera įvyks Vilniuje – žydų įvietinto teatro kūrėjai kvies į netipinį pasivaikščiojimą, specialiai pritaikytą ir įkvėptą pasirinktos vietos istorinės praeities ir reikšmės nūdienos miesto gyvenime.
Trindami ribą tarp vaidinančių ir stebinčių, tikras istorijas supindami su išgalvotomis, spektaklio kūrėjai kelia klausimus apie kolektyvinę atmintį, tikslingai kuriamus tautinius mitus, dažnai slepiančius kitokią tiesą. Kuo istoriniai naratyvai skiriasi nuo fiktyvių istorijų? Propaganda nuo pasakos? Ar mūsų santykis su tam tikromis istorinėmis vietomis, naratyvais, tiesomis yra konstruojamas iš šalies mums patiems to nepastebint, ar tai sąmoningas mūsų pačių pasirinkimas? Humoristinis ir aštrus, politiškas ir nepatogus Izraelio kūrėjų pasirodymas kvies žiūrovus kitomis akimis, kritiškai pažvelgti į visiems gerai pažįstamą vietą, ją supančius politinius, socialinius, kultūrinius ir emocinius sluoksnius, privers suabejoti absoliučiom tiesom ar bent jau iš naujo įvertinti jų reikšmę šalies ir tautos istorijos kontekste.
Finalinis festivalio akordas suskambs spalio 14 dieną LNDT Didžiojoje salėje. Tai vieno inovatyviausių ir įdomiausių šiandieninių režisierių šveicarų kūrėjo Christopho Marthalerio muzikinis brangakmenis „Karališko dydžio“.
Tai sapnas, kuriame skamba muzikiniai motyvai nuo J. S. Bacho iki Jacksonų penketuko, juose įsimaišo „The Kinks“, Michelio Polnareffo, Eriko Satie ir kitų melodijos. Šveicarų režisieriaus ir kompozitoriaus C. Marthalerio spektaklis „Karališko dydžio“ priverčia panirti į lengvo absurdo ir nostalgiško komizmo derinį, telpantį viešbučio kambaryje.
C. Marthalerio rankose dainų prisodrintas vakaras virsta žavinga ir gilia meilės ir sapnų vilionių meditacija. Pasak spektaklio dramaturgo Maltes Ubenaufo, šio pastatymo šerdis – tai skirtumas tarp to, kokį savo gyvenimą įsivaizduojame ir to, koks jis yra iš tikrųjų: „Visi norime „karališko dydžio“ gyvenimo, tačiau mūsų vilčių ir realybės neatitikimas kartais matomas tik mums miegant – sapnuose“.
