Kiekviename jų net penkias dienas architektų ir menininkų komandos kartu su vietiniais vaikais ir jaunimu ne tik ieškos būdų pagražinti savo miestelius, bet ir organizuos įvairias kultūrines-edukacines programas, kvies į diskusijas, filmų peržiūras bei muzikinius koncertus.
„Miestelius lankys ir savo patirtimi dalinsis ne vien architektai, bet taip pat ir viešosiose erdvėse kuriantys menininkai, akademinio lauko tyrėjai bei kitų sričių savanoriai. Tikimės naujos dirbtuvių kokybės, įvairesnio požiūrio į viešąją erdvę, taip pat manome, jog ir vaikams bus įdomu susipažinti su skirtingų disciplinų profesionalais, sužinoti, ką jie veikia, suprasti, kad viešoji erdvė gimsta iš daugybės skirtingų detalių“, – pasakojo projekto kuratorius Justinas Kalinauskas.
Pagrindinė projekto veikla – kūrybinės dirbtuvės – bus įgyvendinamos moksleivių vasaros atostogų metu, rugpjūčio mėnesį. Šiais metais iš viso bus surengtos 5 kūrybinės dirbtuvės, o vienų dirbtuvių trukmė pailgės iki 5 dienų.
„Šių metų dirbtuvėse komandos galva bus architektas-urbanistas, kuris įvertins miestelio būklę ir jo potencialą bei padės visiems komandos dalyviams suvaldyti kūrybinius procesus erdvėje. Menininkų projektams įgauti formą ir atrasti vietą miestelio audinyje padės savanoriai architektai“, – išskirtinumus pabrėžė projekto koordinatorė ir architektė Rasa Chmieliauskaitė.
Miesteliai atrinkti, remiantis 5-iais kriterijais
Atviro konkurso būdu buvo išrinkti nedideli miesteliai ir kaimai. Atranką vykdę projekto organizatoriai nusistatė penkis kriterijus: miesteliuose esančią kultūros prieinamumo situaciją, viešųjų erdvių infrastruktūros kokybę, vaikų užimtumo pasiūlos lygį, gyventojų skaičių ir miestelių motyvaciją kviečiantis keliaujančių architektūros dirbtuvių komandą.
Projekto kuratorius ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantas J. Kalinauskas teigė, jog komandos dirbs ne tik su vaikais, bet ir mėgins suprasti bei pažinti pačius miestelius – kokie socialiniai ir kultūriniai pokyčiai ten vyksta, kaip kinta bendruomeniniai vietinių gyventojų ryšiai, kokios galėtų būti mažųjų šalies miestelių perspektyvos.
Projekto naujovė – kultūrinės programos miesteliuose
„Sieksime didesnės projekto kultūrinės skvarbos ir bandysime suprasti bei surasti miestelio identitetą. Tikimės, jog tokį mūsų tikslą padės pasiekti šių metų projekto ašis ir simbolis –
kūrybines dirbtuves lydėsiantis keliaujantis kultūrinis inkubatorius“, – apie atsinaujinusio projekto tikslus pasakojo J. Kalinauskas.
Kiekviename miestelyje organizatoriai pastatys kultūrinį inkubatorių, kuriame ir aplink kurį dienomis vyks kūrybiniai procesai, o kiekvieną vakarą – kultūrinė-edukacinė programa, skirta visai miestelio bendruomenei.
Tarpdisciplininės ir tarptautinės kūrybinės dirbtuvės
„Tikimės, kad šiais metais architektūriniai elementai padės surišti skirtingas menines intervencijas, o viešoji erdvė bus ne tik sutvarkyta, bet ir įgis naujų, kūrybiškų bruožų“, – pasakojo R. Chmieliauskaitė.
Organizatoriai dirbs viešosiose miestelių erdvėse: aikštėse, skveruose ar pagrindinių gatvelių sankirtose bei tose vietose, kuriose susitinka visų gyventojų interesas. R. Chmieliauskaitė pabrėžė, kad erdvės kūrimas, jos formavimas nėra išskirtinai architekto darbas: „Tai tarpdisciplininis uždavinys, įvertinantis ir sprendžiantis tiek estetinius ir funkcinius, tiek socialinius, kultūrinius aspektus“.
Šiais metais 35 asmenų komanda bus tarptautinė, nes organizatoriai laukia pagalbos iš Ukrainos, Belgijos ir Italijos. Lietuvos miesteliai ir procesai juose yra svarbūs ir įdomūs ne tik lietuviams, bet ir čia pasisemti patirties ir pasidalinti sava atvykstantiems užsienio architektams. Komandos tikisi, kad tarptautinis dėmesys miestelių bendruomenes įkvėps pasitikėjimo ne tik būti kūrybinių dirbtuvių liudininkėmis, bet ir aktyviomis šių procesų dalyvėmis.
Pirmą kartą dirbtuvės buvo įgyvendintos 2013-ųjų vasarą net 16 Lietuvos miestelių, o 2015 metais buvo aplankyta 10 miestelių. Projektą remia LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
