Abu šie festivaliai pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, auga ne tik apimties, bet ir menine prasme. Tiek Sibiu, tiek ir Spoleto „Dviejų pasaulių“ festivalis neabejotinai tampa vienais svarbiausių atsinaujinančio Europos teatrų forumų žemėlapio taškų.
Su Rumunijos festivaliu „Meno fortą“ sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai. Festivalio žiūrovai suvažiuojantys ne tik iš visos Rumunijos, bet ir praktiškai iš viso pasaulio jau matė E. Nekrošiaus spektaklius „Idiotas“ (2011), „Dieviškoji komedija“ (2013), „Jobo knyga“ (2015). Pernai E. Nekrošius buvo pagerbtas „Auksine žvaigžde“ festivalio Šlovės take.
Šiemet šiame take buvo atidengtos Žvaigždės režisieriams A. Hermaniui, T. Ostermeieriui, Ch. Marthaleriui, L. Percevaliui ir aktoriui J. Mironovui, kuris vaidino Nekrošiaus spektakliuose „Vyšnių sodas“ ir „Kaligula“. Šių režisierių spektakliai drauge su E. Nekrošiaus „Bado meistru“ ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliu „Kankinys“ šiemet buvo pristatyti specialioje išskirtinėje programoje.
Spoleto miestas, įsikūręs ant įspūdingos kalvos kiek daugiau nei 100 km į Šiaurę nuo Romos, pagrįstai gali būti laikomas Italijos vasaros festivalių sostine. Grandiozinis festivalis, vykstantis jau 59 metus iš eilės pristato iki 20 įvairiausių žanrų renginių kasdien, daugiau nei tris savaites.
Turbūt nėra nė vieno žymesnio italų menininko, kuris nebūtų dalyvavęs Spoleto festivalyje. O šiandien, patekti į „Dviejų pasaulių“ festivalio programą yra kiekvieno Italijos teatro siekiamybė. Menu alsuoja visas miestas – įvažiuojančius pasitinka dar 1967 metais Amerikos inžinieriaus ir architekto Richardo Buckminsterio Fullerio sukurta Spoletosphera, spektakliai, koncertai, parodos vyksta visose įmanomose miesto erdvėse.
Operos spektakliai vyksta didžiojoje „Teatro Nuovo“ scenoje, mažesnė „Teatro delle 6“ aikštelė atiduota jauniesiems – Romos teatro akademija „Silvio d‘Amico“ čia sukvietė studentiškus spektaklius iš Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Vengrijos ir kitų šalių.
Šiuolaikinio šokio spektakliai ir koncertai vyksta po atviru dangumi antikiniame Teatro Romano. Didysis finalinis koncertas įvyks Liepos 10 dieną Katedros aikštėje. Visą mėnesį teatrui atsiduoda ir nemažai Spoleto bažnyčių. Kiekvienoje didesnėje ar mažesnėje aikštėje yra bent po vieną bažnyčią, todėl jų tikrai užtenka ir tikintiesiems ir teatrinėms aikštelėms.
Lietuvos žiūrovams pažįstamas italų režisierius Romeo Castellucci spektaklį „Julius Cezaris – atskiros dalys“ vaidina IV-V amžius menančioje San Salvatore bazilikoje. Tai 1997 metais sukurto spektaklio scenų koliažas. To paties režisieriaus instaliacija „Persona“ pristatoma 11-ame amžiuje statytoje Šv. Jono ir Pauliaus bažnytėlėje.
„Meno forto“ trupei teko įdomi užduotis vaidinti „Bado meistrą“ San Simone bažnyčioje, esančioje pačiame miesto centre, 13 amžiuje statyto vienuolyno komplekse. Čia įrengtas amfiteatras talpina apie du šimtus žiūrovų. Bilietai į abu rodytus spektaklius buvo išpirkti gerokai iš anksto, taigi trupės ir festivalio svečius teko sodinti ant papildomų kėdžių. Franco Kafkos apsakymo tekstas, E. Nekrošiaus švelnia ironija persmelkta interpretacija pakerėjo italus nuo pirmų spektaklio akordų. Žiūrovai neįtikėtinai jautriai reagavo į subtiliausius autoriaus ir režisieriaus minties vingius, o spektakliui pasibaigus ilgais plojimais nenorėjo išleisti iš scenos Bado meistrą vaidinusios Viktorijos Kuodytės ir jai talkinusių „Meno forto“ aktorių V. Viliaus, V. Vadeišos ir G. Virkovskio.
Nuo 2008 metų Spoleto „Dviejų pasaulių“ festivaliui vadovauja žymi Italijos teatro asmenybė Giorgio Ferrara, aktyviai bendradarbiavęs su legendiniais Luca Ronconi ir Luchino Visconti. Jo autoriteto ir pastangų dėka per pastarąjį dešimtmetį festivalis išaugo ir šiemet žiūrovams pristato daugiau nei 50 skirtingų operos, šokio, dramos, spektaklių, visą eilę parodų ir kitų renginių. Jau pernai spektaklio žiūrovų skaičius siekė 70 tūkstančių.
G. Ferrara prieš pusmetį viešėjo Vilniuje, dalyvavo E. Nekrošiaus „Bado meistro“ premjeroje ir iš karto nusprendė, kad spektaklis turi būti Spoleto festivalio programoje. Kad tai buvo teisingas sprendimas liudija ir pirmosios recenzijos ir emocingi pokalbiai su kolegomis, italų teatralais. Menininko, beatodairiškai atsidavusio savo menui, kuriančio, nes negali nekurti kankinančios dvejonės, išgyvenimai, vidinės nuoskaudos, skausmingi susidūrimai su supančio pasaulio abejingumu, apie kurias kalba spektaklis yra absoliučiai artimos ir Italijos kūrėjams, kuriems, kaip ir Lietuvoje nėra lengva rasti galimybių ir lėšų savo sumanymų realizavimui.
Spektaklio aktualumą patvirtino ir nauji kvietimai jau pasiekiantys „Meno fortą“ iš organizatorių mačiusių „Bado meistrą“ Rumunijoje ir Italijoje. Naująjį sezoną „Meno fortas“ pradės rugsėjį spektakliais „Bado meistras“, „Jobo knyga“ ir „Dieviškoji komedija“.
