Pasak mugės direktorės Jennifer Dautermann, šis miestas pasirinktas neatsitiktinai.
„Antrojo pasaulinio karo metais subombarduotą Roterdamą reikėjo atstatyti beveik nuo pamatų. To imtasi kūrybos ir eksperimento keliu, jauniesiems architektams leidžiant įgyvendinti netikėčiausias idėjas. Todėl miestas dabar žavi savo kūrybine aplinka ir atmosfera – galima justi, jog čia nebijoma mąstyti nestandartiškai“, – teigė renginio vadovė.
Pirmajai mugei nuvilnijus dar 2012-aisiais, šių metų forumo rengėjai džiaugėsi išaugusiu „Classical:NEXT“ dalyvių skaičiumi – jų, atvykusių iš 45 pasaulio šalių, šiemet suskaičiuota per 1200.
„De Doelen“ koncertų ir konferencijų pastate, trijuose aukštuose esančiose parodų erdvėse išsidėsčiusioje mugėje buvo surengti 76 stendai. Stendus pristačiusiųjų ir pranešimus skaičiusiųjų sąrašus papildė ir klasikinės muzikos industrijos gigantai „BBC Radio“ ir „BBC Music Magazine“, „Berlin Philharmoniker“, „Amsterdam Concertgebouw“, Londono filharmonijos orkestras, „WQXR Radio“, „Deutsche Grammophon“, „Naxos“, „Harmonia Mundi“, „Avie Records“.
Mugėje dalyvavo mūsų šalies atstovai Lietuvos muzikos informacijos centras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“ ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė išryškino keletą esminių veiksnių, pasitarnaujančių šalies matomumui bendrame pasaulio kultūriniame žemėlapyje, pabrėžė informacijos cirkuliavimo tarp šalių ar panašiu principu veikiančių organizacijų svarbą.
„Lietuvos muzikos kultūros reprezentavimas tokiose tarptautinėse platformose kaip „Classical:NEXT“ yra strateginis veiksmas, kurį galima laikyti ir tam tikra kultūrine diplomatija be diplomatų“. Mūsų užduotis buvo informuoti, konsultuoti, nukreipti ir atkreipti dėmesį į Lietuvos muzikos kultūrą“, – tikino A. Pakarklytė.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės pavaduotoja Ieva Tamutytė teigė, kad „Classical:NEXT“ yra svarbi bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos platforma.
„Dar nuvykusi į pirmą mugę 2012-aisiais, pirmiausia susižavėjau pranešimų gausa ir turiniu. O šiandien malonu sutikti forumo senbuvius ir megzti naujus ryšius su festivaliais, ansambliais, solistais, dirigentais. Į mus šiemet kreipėsi daugybė atlikėjų agentų, sulaukiau įvairių projektų pasiūlymų. Malonu, kad kai kuriais mūsų šalies pasiekimais susidomi ir juos noriai adaptuoja užsienio mokymo įstaigų atstovai“, – džiaugėsi I. Tamutytė.
Organizacijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablomonova teigė, esą tokie forumai itin naudingi turintiems tikslų, idėjų, drąsos ir atviriems bendradarbiavimui. „Čia susirenka nemažai „tos pačios kraujo grupės“ žmonių. Net ir neplanuotas susitikimas kuluaruose gali inspiruoti didelius kūrybinius sumanymus“, – reiškė įsitikinimą ji.
I. Tamutytė pasigedo skaitlingesnio Lietuvos atlikimo meną reprezentuojančių organizacijų ir vadybininkų dalyvavimo. Šią problemą akcentavo ir Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė A. Pakarklytė.
„Latvija ir Estija vis dėlto juda žingsniu greičiau. Kaimyninėse šalyse jau kuris laikas veikia atskiras nevyriausybinių organizacijų finansavimo mechanizmas, kurio niekaip neįstengiama „paleisti“ Lietuvoje“, – apgailestavo A. Pakarklytė.
Vienas svarbesnių „Classical:NEXT“ įvykių – „Operomanijos“ projektų „Geros dienos!“ ir „Confessions“ pristatymas „Project Pitches“ programoje. „Savo kūrinius pristatėme šiuolaikiniu muzikos teatru ir tarpdisciplininiu menu besidominčiai auditorijai. Tai labai prasminga aplinkybe“, – pabrėžė A. Ablamonova.
Jos kelionės vaisiai – keli susitarimai dėl operų „Geros dienos!“ ir „Confessions“ pristatymų užsienio festivaliuose.
