JAV gimusi pianistė, muzikologė, pedagogė R. Lampsatytė jauniesiems Lietuvos muzikams suranda geriausius mokytojus, padeda įsitvirtinti Vokietijos, kituose Europos teatruose, orkestruose.
„Reikia saugoti tuos vaikus, kad nepatektų į prastas rankas, nesugadintų balso, – kalbinama DELFI, teigė R. Lampsatytė. – Žinau, kur geriausios pasaulio mokyklos, kur duodamos stipendijos, skiriamas finansavimas. Noriu, kad Lietuvos talentai gautų tai, ko yra verti.“
Profesorė tvirtina, kad vokalo studijos Hamburgo mokykloje yra vienos stipriausių Europoje. „Ją lenkia nebent Londonas. Tačiau jis neapsakomai brangus. Metai ES piliečiams kainuoja 8 tūkst. svarų, kitiems – 20 tūkstančių. O Vokietijoje bakalauro, magistro ir daktaro studijos yra nemokamos“, - pabrėžė pašnekovė. Yra ir kitas nemažiau svarbus veiksnys – Hamburge šiuo metu dirba keturi neprilygstamos kvalifikacijos vokalo pedagogai.
Jaunieji lietuviai – gabūs, elegantiški, įdomūs
Nuo aštunto dešimtmečio pabaigos visomis Hamburgo mokyklos pakopomis R. Lampsatytė lydėjo devyniolika auklėtinių iš Lietuvos. Pirmoji dar sovietmečiu iš Kauno mokytis pas ją atvažiavo vokiškų šaknų turinti dainininkė Vilija Mozūraitytė (Wilija Ernst-Mosuraitis).
Hamburge dabar studijuoja R. Lampsatytės atrastas talentas – bosas Joris Rubinovas. Šviesaus atminimo aktoriaus, Kauno muzikinio teatro solisto Stanislovo Rubinovo anūkui profesorė drąsiai pranašauja tarptautinę sėkmę.
Surengusi meistriškumo kursus Šiaulių universiteto studentams, R. Lampsatytė tarp vyresniųjų atrado ir kitą gabų jaunuolį – penkiolikmetį Bernardą Garbačiauską. Dabar, sulaukęs 18 metų, jis pirmasis iš lietuvių baigė JAV prestižinės Juilliardo mokyklos ikibakalaurinę (pre-college) programą.
Per auklėtinius, kurie atvyksta į Hamburgą, profesorės žodžiais, atsiskleidžia tarptautinė, europinė Lietuva. „Šie žmonės gabūs, elegantiški, įdomūs. Iškart net neatspėsi, iš kur atvažiavę. Daug keliavę, kalbantys keliomis kalbomis, mokantys užmegzti pažintį, ryšius“, - jaunos kartos muzikus gyrė profesorė.
Labiausiai ji džiaugiasi baritono Romano Kudriašovo sėkme. Ketverius metus mokęsis Hamburge, vėliau solistas persikėlė į Londoną, prieš kelias dienas baigė Nacionalinę operos studiją. Portalui DELFI dainininkas teigė rinkęsis laisvojo menininko statusą. Šiuo metu R. Kudriašovas rengiasi Glainborno festivaliui, „Figaro vedybose“ atliks Grafo vaidmenį. Rudenį ketina dalyvauti Veksfordo festivalyje Airijoje.
„Tu ne lietuvė, tu ne katalikė!“
R. Lampsatytės tėvas choro dirigentas Jurgis Lampsatis kilęs iš Klaipėdos krašto, mama gimė Medeikiuose netoli Biržų. „Mes evangelikų šeima. Tėvelis buvo liuteronas, mama – reformatė. Jie dėstė įvairiuose Lietuvos miestuose. Vestuves iškėlė ne bet kur, o Kauno „Metropolyje“, - pasakojo profesorė.
Ji gimė išeivijos sostinėje Čikagoje. Santykiai su lietuvių išeivija, pasak R. Lampsatytės, visada buvo komplikuoti: dėl tikėjimo nuolat jautėsi diskriminuojama. Ir mokykloje, ir universitete ją, evangelikę, supo katalikų vaikai. „Tais laikais nebūdama katalike negalėjai būti geriausia universitete. Man vis prikišdavo: „Tu ne lietuvė, tu ne katalikė!“ - prisiminė pašnekovė.
Dėl šios priežasties nuolat trikdyta ir jos koncertinė veikla. „ Kai Vatikane buvo rengiamas koncertas krikščionybės jubiliejaus proga, kai kurie kraštiečiai darė viską, kad mudvi su V. Mozūraityte jame negalėtume pasirodyti. Ir tokie dalykai dėjosi aukščiausiuose sluoksniuose!“ - apmaudo neslėpė profesorė.
Lampsačių dukra įsitraukė į ekumeninę veiklą, nuolat dalyvavo konferencijose ir pamažu susibičiuliavo su litvakais, kurie taip pat jautėsi mažuma. „Todėl dabar labai padedu J. Rubinovui ir jaunajam sopranui Gabrielei Jocaitei. Iš solidarumo, nes mus nuolat mėgindavo išstumti. Esu už toleranciją, nes patyriau tikrai sunkių akimirkų“, - prisipažino pašnekovė.
Vienintelė moteris, turinti daktaro laipsnį
Į Europą, Berlyną, turėdama du bakalauro diplomus ir Fulbraito stipendiją, R. Lampsatytė atvažiavo 1971 metais. Čia baigė fortepijono studijas, mokėsi Austrijoje, Zalcburgo „Mozarteume“. 1977-aisiais vokiečių kalba apsigynė muzikologijos daktaro laipsnį. Naujajai profesorei buvo vos 27 metai.
Tais laikais moterys privalėjo siekti didesnės kvalifikacijos, kad savo profesinėje srityje galėtų konkuruoti su vyrais. Iki šiol Hamburgo aukštojoje mokykloje esu vienintelė moteris, turinti daktaro laipsnį“, - didžiavosi ji.
Konfrontacija su katalikiškuoju išeivijos sparnu tęsėsi. Lietuvių bendruomenėje iki tol vadinta ir laikyta „klaidatike“, dabar R. Lampsatytė pelnė naują epitetą – „komunistė“.
1972 metais ji viena pirmųjų užsienio lietuvių apsilankė sovietų okupuotoje tėvynėje. Pagal universitetinių mainų programą rašė daktarinę disertaciją iš šešių lietuvių kompozitorių kūrybos. Lietuvoje lankėsi nuolat, kartais čia praleisdama ištisus metus.
„Gyvenau, suprantama, ne savo tėvų namuose, o bendrabutyje. Čia maišėsi ir „Tėviškės draugija“ (Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugija – aut.), bet ji man buvo labai įtartina. Doktoratą apsigyniau 1977 metais. Per tą laiką mano tėvui ne kartą grasino, kad jo dukra bus nužudyta. Nes pernelyg jau dažnai lankosi Lietuvoje. Vadinasi, yra komunistė. Tėvas ne juokais būgštavo dėl manęs“, - prisiminė profesorė.
