Lenkų dramaturgas S. Mrożekas (1930–2013) – absurdo teatro klasikas, viena reikšmingiausių figūrų ne tik Europos, bet ir viso pasaulio dramaturgijoje. Teatro istorijoje jis pelnytai minimas šalia Samuelio Becketto, Eugene‘o Ionesco, Thomas‘o Bernhardo.
S. Mrožeko pjesė „Piotro Ohėjaus kankinystė“ (1958 m., vertė Irena Aleksaitė) – puikus klasikinės absurdo teatro estetikos pavyzdys. Tai siurrealistinis farsas, koketuojantis su kičo kultūra, demaskuojantis ir provokuojantis. Gal net pranašingas – tai, kas šeštajame dešimtmetyje atrodė absurdiška ir kėlė juoką, mūsų dienomis tapo akiai įprastu reiškiniu – televiziniu realybės šou. Tačiau pjesė – toli gražu ne tik apie tai.
Scenoje išvysime aktorius Joną Baranauską, Ričardą Bartašių, Edvardą Brazį, Arnoldą Eisimantą, Sigutę Gaudušytę, Renatą Idzelytę, Vaidą Jočį, Liną Lukošių, Donatą Švirėną, Mikalojų Urboną, Liudą Vyšniauską. Scenografiją spektakliui sukūrė Anželika Šulcaitė, muziką parašė kompozitorius Jonas Jurkūnas.
Jaunas režisierius D. Rabašauskas Klaipėdos dramos teatre jau pastatė keturis spektaklius. Dar aštuonetą kituose Lietuvos teatruose. D. Rabašausko režisuotas darbas „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“ Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalyje pelnė specialų prizą už šiuolaikinės dramaturgijos interpretaciją, „Bestuburiada“ Alytaus teatrų festivalyje apdovanotas „Atradimo“ prizu, o „Lunačiarskio lunaparkas“ nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ už režisūrą Jaunojo menininko kategorijoje.
