LDM šiemet pasiekė JAV lietuvių išeivių Nijolės, Leono ir Lino Maskaliūnų orientalinės dailės kolekcija iš įvairių Azijos kultūrinių regionų. Tai iškilaus žymaus statybos inžinieriaus, garsaus filantropo, Lietuvos švietimo ir kultūros puoselėtojo L. Maskaliūno dovana Lietuvai.
Parodą atidarys kolekcijos dovanotojas L. Maskaliūnas, LDM direktorius Romualdas Budrys ir parodos kuratorė Julija Mušinskienė.
Meno vertybių rinkėjas
L. Maskaliūnas – rokiškėnas, 1944 metais pasitraukęs į Vokietiją, ten pradėjęs architektūros ir inžinerijos studijas, kurias baigė JAV ir išvyko dirbti į Pietryčių Aziją. L. Maskaliūnas projektavo, statė ir konsultavo šešiolikoje Azijos valstybių, ilgiausiai – Tailande, kur jam vadovaujant pastatyta didžiausia Pietryčių Azijos uosto krantinė ir per 100 jo projektuotų tiltų.
Dirbti į Aziją L. Maskaliūnas vyko kartu su žmona Nijole (1932–2002). Ten augo jų sūnus Linas, dabar taip pat inžinierius, dirbantis JAV ir Europoje. Įdomių dailės kūrinių Maskaliūnai atrasdavo visuose kraštuose, kur tik jiems teko gyventi. Tad per tris dešimtmečius susikaupė solidus rinkinys, kuris, Maskaliūnams grįžus iš Azijos, puošė jų namus Čikagoje. Dėl saugumo šeima kolekcijos neviešino, ji netyrinėta, nekataloguota.
Savitas Balio kalendorius
Svarbi rinkinio dalis – tajų dailės kūriniai iš Tailando: sena bronzinė Budos galva su auksavimo pėdsakais, puikūs tradicinės medinės skulptūros pavyzdžiai, ypač auksuota povo skulptūra su inkrustacijomis. Didžiausia – kiniškoji kolekcijos dalis, kurioje yra tapybos, skulptūros, dailiųjų amatų pavyzdžių, bet vyrauja taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai. Bene įspūdingiausias iš jų – širma, dekoruota senovine lako technika ir inkrustacijomis iš perlamutro bei pusbrangių akmenų. Rodoma dešimt pertvarinio emalio technika sukurtų vazų ir indelių, meniški XIX amžiaus uostomojo tabako flakonėliai iš dramblio kaulo ir stiklo. Japonų dailę reprezentuoja XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus įvairių stilių porcelianinės vazos ir lėkštės, taip pat skulptūros pavyzdžiai.
Įdomiausias Indonezijos eksponatas – Balio kalendorius ant audinio, vadinamas plintanganu, dovanotojo duomenimis, XVIII amžiuje sukurtas paskutinio Balio karaliaus dvaro dailininko. Toks 210 dienų ciklą apimantis kalendorius lig šiol reguliuoja Balio šventyklų ir baliečių ritualus.
Dėmesys islamui
Dar viena įdomi kolekcijos dalis – islamo menas, paremtas rafinuotu abstrakčių geometrinių, augalinių motyvų ornamentu. Tai įvairiomis technikomis sukurtos žalvarinės ir varinės dekoratyvinės lėkštės, kalstymu dekoruoti metaliniai dubenys iš Artimųjų Rytų, vienas už kitą įmantresnės formos ir dekoro įvairių Azijos kraštų arbatiniai indai. Pristatoma Lietuvoje nematyta chatam inkrustavimo technika, kuria dekoruotas žaidimų stalas iš Kašmyro provincijos ir dekoratyvinės dėžutės. Eksponuojami keturi XX amžiaus rytietiški rištiniai rankų darbo kilimai, vienas iš jų – šilkinis. Kolekcijoje yra po keletą eksponatų iš Pietryčių Azijos šalių, kurių Lietuvos dailės muziejus lig šiol neturėjo. Tai khmerų dailėje populiarios apsaros bareljefinis atspaudas ant ryžių popieriaus iš Kambodžos, seni lieti metaliniai gyvūnų pavidalo svarsčiai iš Mianmaro, budistų deivės Žaliosios Taros XIX amžiaus skulptūra ir juvelyriniai kvapų indeliai iš Nepalo.
Kolekcija viešai rodoma pirmą kartą. Paroda veiks iki spalio 31 dienos.
