Maestro atminti šiemet dedikuotas Vilniaus festivalio koncertas, vyksiantis birželio 9-ąją 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Jame išgirsime vieną ryškiausių M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo stipendininkų, Lietuvos ir tarptautinių konkursų laureatą, Liubeko ir Berlyno aukštosiose muzikos mokyklose studijavusį klarnetininką Žilviną Brazauską. Prie dirigento pulto stos kanadiečių dirigentė Keri-Lynn Wilson, Zalcburgo festivalyje buvusi legendinio batutos meistro C. Abbado asistente bei pelniusi muzikos centro „Tanglewood“ stipendiją. Koncerto programoje skambės Jean Françaix Koncertas klarnetui ir orkestrui bei Gustav Mahler Simfonija Nr. 5.

„Per tuos dvidešimt metų stebėdami festivalio raidą, turėjome progos jame matyti tokias pirmojo ryškumo žvaigždes kaip M. Rostropovičius, Yehudi Menuhin, Justus Frantz. Maestro Rostropovičius buvo ryškiausias pirmojo Vilniaus festivalio šviesulys, kuriam teko milžiniška užduotis ne tik dalyvauti statant jo gero bičiulio Sergėjaus Prokofjevo kūrinį „Romeo ir Džiuljeta“ su Lietuvos baletu, bet ir pasirodyti su J. Frantz diriguojamu orkestru „Philharmonie der Nationen“. Vėliau Maestro dėka šis baleto pastatymas buvo rodomas reikšmingiausiose pasaulio salėse su garsiausiais orkestrais, o tai suteikė labai didelį postūmį mūsų baleto ir muzikos atlikėjams. M. Rostorpovičius taip pat nepaprastai rėmė Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, kuriam nutiesė tolimus kelius į žymiausius muzikos festivalius ir kurio visus muzikantus žinojo atmintinai bei kreipdavosi vardais. Maestro iš tiesų suteikė mums nepaprastą skrydžio pradžią“, – teigė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Šis koncertas – tai debiutinis vieno perspektyviausių jaunosios lietuvių kartos klarnetininkų, šiuo metu Berlyne gyvenančio Žilvino Brazausko pasirodymas Vilniaus festivalyje.

„Kai buvau priimtas į fondą, dar nežinojau ir nesupratau, kokia didi asmenybė yra Maestro Rostropovičius. Tik jam pasitraukus iš gyvenimo pradėjau daugiau domėtis juo ir likau be galo sužavėtas jo gyvenimo istorija, nuveiktais darbais bei muzikinėmis interpretacijomis. Iki dabar esu ištikimas Maestro atliekamomis Bacho siuitomis violončelei, o visai neseniai, besiklausant koncerte M. Rostropovičiui dedikuoto S. Prokofjevo „Sinfonia Concertante“, tiesiog negalėjau atsikelti iš vietos. Tik Maestro dėka S. Prokofjevas pasiryžo savo gyvenimo pabaigoje parašyti vieną iš geriausiai atspindinčių tuometinę gyvenimo padėtį kūrinių. Žmonių, kuriuos jis įkvėpė nepasiduoti, yra labai daug, o tai labiausiai atsispindi jo pasakytuose žodžiuose: „Galbūt po vieną mes galime nuveikti ne tiek daug, tačiau suvienytos mūsų pastangos gali pakeisti pasaulį“. Galimybė būti fondo stipendininku suteikė visapusišką pagalbą bei kritiškai padėjo formuojant mano asmenybę. Fondas nupirko instrumentą, kuriuo esu be galo patenkintas, taip pat suteikė galimybių pamatyti kitas šalis, bendrauti ir muzikuoti su užsienio atlikėjais, tokiais kaip Alexey Igudesman, Richard Hyung-ki Joo ar Julian Rachlin. Tik dėl šio fondo galėjau mokytis pas vieną geriausių instrumento meistrių Sabine Meyer“, – pasakojo atlikėjas ir pridūrė, jog kūrinį šiam Maestro Rostropovičui skirtam Vilniaus festivalio vakarui pasirinko neatsitiktinai.

„J. Françaix kuriama muzika – visuomet žaisminga ir pilna energijos. Toks buvo ir Maestro. Jis visuomet turėdavo įdomiausių pasakojimų ir nutikimų iš savo gyvenimo, visada būdavo pilnas gerų emocijų. Maestro teko sutikti tik vieną kartą, bet to tikrai nepamiršiu. Net jo kostiumas buvo ne įprastos juodos, bet violetinės spalvos. Tuomet labai nemėgau fotografuotis, bet, įkalbėtas tėvų, turiu vieną iš svarbiausių savo gyvenimo atsiminimų“, – prisiminimais dalinosi solistas, juos dar kartą muzika perteiksiantis koncerte birželio 9-ąją Vilniuje.