Po pirmosios repeticijos su orkestru ir savo tėvynainiais, tenoru Mariusu Brenciu ir dirigentu Ciprianu Teodorascu, A. Gheorghiu mielai bendravo su žiniasklaida.
„Kol važiavau iš oro uosto iki teatro, susižavėjau Vilniaus architektūra ir matytais žmonėmis – maloniais, dailiai atrodančiais. Tai įspūdis šalies, kurioje svarbi kultūra“, – pirmą kartą viešinti Lietuvoje kalbėjo A. Gheorghiu.
„Džiaugiuosi galėdama dainuoti mano mielos kolegės Violetos Urmanos tėvynėje. Šiame teatre jaučiuosi lyg namie: repeticija praėjo puikiai, tarsi koncertas. Penktadienį jį pakartosime“, – šmaikštavo žvaigždė.
„Man didelė garbė debiutuoti jūsų krašte. Labai jaudina mintis, kad po 26 karjeros metų turiu galimybę debiutuoti. Tad, sulaukusi pasiūlymo čia atvykti, iš karto atsakiau: „Taip“.
„Visi vaidmenys, kurių imuosi, man brangūs. Jei priimu pasiūlymą, manau, kad man jis tinka ir dirbu 100 procentų. Visuose vaidmenyse esu aš Andžela. Scenoje nesu kieno nors nurodymų vykdytoja. Scenoje darau tik tai, ką pati noriu daryti, o ne kas man nurodoma, – apie savo pasirinkimus ir atsakomybę kalbėjo dainininkė. – Baigusi akademiją niekuomet neturėjau jokio dėstytojo ar vokalo pedagogo, savo balsą lavinau ir juo rūpinausi pati.“
Beje, iki šiol A. Gheorghiu nėra dainavusi Rumunijos operos scenoje. „Kol studijavau, buvo koncertinių pasirodymų, esu dainavusi labdaros koncerte, tačiau operoje – nė karto. Nors Rumunijoje sopranų kultūra yra aukšta, galėčiau būti įtraukta į Guinnesso rekordų knygą kaip rumunė, niekada nedainavusi gimtinės operoje“, - teigė ji.
Solistė mano, kad jai pradėti karjerą prieš keletą dešimtmečių buvo lengviau, nei dabartiniam jaunimui. „Tuomet internetas dar nebuvo įsigalėjęs. Šiuo metu, jei išleidi CD, DVD ar įvyksta spektaklio transliacija, jau kitą rytą internetas pilnas piratinių kopijų. Atlikėjai yra apvagiami, o juk įrašai – vienintelis būdas įamžinti savo darbą“, - pabrėžė viešnia.
Ar žvaigždė ketina perduoti savo žinias pradedantiems solistams? „Pernai vasarą vedžiau meistriškumo kursus Georgo Solti akademijoje, Italijoje. Šiemet taip pat ten vyksiu. Vis dėlto manau, kad meistriškumo kursai negali virsti mokytojo šou, kaip kad darė Maria Callas. Svarbiausia yra mokytojo ir mokinio susitikimas, o jam reikia laiko. Kada nors, kai baigsiu karjerą, mielai imsiuosi mokyti“, - žadėjo operos solistė.
O kol kas – viskas tik scenai ir publikai. „Nuo 14 metų žinojau, kad būti operos dainininku reiškia dalytis savo gyvenimu su visais. Geras operos dainininkas – ne tik geras scenos artistas. Tai – visas gyvenimas. Sakyčiau, dainininko profesija kaip ir baleto šokėjo viena sudėtingiausių, nes mūsų instrumentas yra mūsų kūnas. Jį reikia nuolat puoselėti. O juk nuolat keliauju, per mėnesį aplankau bene tris šalis – keičiasi maistas, klimatas. Tačiau toks yra gyvenimas.“
Paklausta, ką laiko savo varžovais, A. Gheorghiu pašmaikštavo – paukštelį, bekalbant įskridusį į LNOBT fojė: „Visi dainininkai unikalūs. Imamės tų pačių partitūrų, bet pateikiame jas skirtingai. Tuo opera ir žavi“, - teigė rytdienos koncerto žvaigždė.
