43 išskirtinės architektūros pastatai. Kiekvienas – su intriguojančia istorija. Tokią programą siūlo šį savaitgalį sostinėje vyksiantis antrasis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Organizatoriai parengė 7 specialius maršrutus.

1. Maršrutas „Gamtos prieglobstis“ – mėgstantiems minti dviratį ir norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio. Keliaujant šiuo maršrutu aplankysite 7 pastatus.

Čekijos respublikos ambasada. Projektuojant šį pastatų kompleksą, ypatingas dėmesys buvo skiriamas darniai kompozicijai su aplinka.

Santuokų rūmai. Iki šiol beveik nepakitęs 1974 m. statytų rūmų interjeras bei išorė suteikia galimybę susipažinti su vienu įspūdingiausių XX a. antros pusės Vilniaus pastatų.

„Pakrantė“ – kūrybinių industrijų centras. Medžio apdaila vizualiai maskuoja pastatą pušyne, o vienintelis langas akliname pagrindiniame fasade masina lankytoją tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į menininkų pasaulį.

„Pixelmator Team“ biuras. Retas įtars, kad šio pastato viduje slypi gaivios žalumos „oazė” – pirmąkart Lietuvoje įgyvendinta didinga net 40 kv.m ploto gyvų augalų siena su savaiminio laistymo sistema.

MKIC – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras. Jautriai suplanuota trijų tūrių kompozicija harmoningai įsilieja į pušyną ir išreiškia, jog gamtinė bibliotekos aplinka – viena didžiausių vertybių.

„Embassy House“ daugiafunkcinis pastatas. Pastatas akį patraukia monumentalia fasadų ritmika, o parinktos medžiagos ir spalvos atitinka solidžią pastato paskirtį.

Tuskulėnų rimties parko koplyčia-kolumbariumas. Projekto autoriai pasirinko pilkapio formos statinį, kuriame per 2004 m. Vėlines atgulė Tuskulėnuose atkastų žmonių palaikai.

2. Maršrutas „Kiemelių paslaptys“. Pasak organizatorių, jei nežinai Vilniaus kiemų, nepažįsti Vilniaus. Maršrute – 6 pastatai.

LR Vyriausybės rūmai. Per daug neišsiskiriantį iš senosios Vilniaus miesto aplinkos statinį architektas Maskvoje apgynė tik pasitelkęs ideologiškai sunkiai atremiamą argumentą, kad „pastatas turi būti kuklus kaip ir pats Leninas”.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Kai 1981 m. atsivėrė naujo Dramos teatro durys, daugelį nustebino ramus, saikingas, nepompastiškas interjeras.

LR Seimo rūmai. Brolių Nasvyčių vadovaujamai architektų grupei buvo nelengvas iššūkis surasti parlamento paskirtį atitinkančią meninę formą bei rūmų kompozicinį ryšį su gamtine ir architektūrine aplinka.

LR Krašto apsaugos ministerija. Šis pastatas projektuotas bene 20 metų. Per tuos metus keitėsi ne tik laikmečiai – nuo sovietmečio iki Nepriklausomybės, bet ir architektūros stiliai – nuo modernizmo iki postmodernizmo.

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas. Bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblis – retas renesansinės architektūros pavyzdys Lietuvoje.

Šiuolaikinio meno centras. Dėl išskirtinio ir jautraus santykio su aplinka pastatas vertinamas kaip vienas geriausių modernizmo architektūros kūrinių.

3. Maršrutas „Paukščio skrydis“. Visiems, kurie nebijo aukščio, ir Vilnių nori pamatyti iš kitokios perspektyvos. Maršrute – 5 pastatai.

„Pirklių klubas“. XX amžiaus pradžioje tai vienas prabangiausių ir kokybiškiausių pastatų Vilniuje. Kadaise jis telkė iškiliausius Vilniaus pramonininkus ir prekeivius.

„Victoria“ administracinis pastatas. Šis biurų pastatas – prabangi ir išskirtinė miesto verslo centro dominantė, vainikuojanti „Verslo trikampio“ biurų kompleksą.

„Vinted“ biuras. Biuras tarsi atskiras miestelis, kuriame suformuotos atskirų komandų darbo zonos, atskirtos naujai sukurtais tūriais, kuriuose įrengti ir susirinkimų kambariai, ir asmeninės darbo erdvės.

„Swedbank“ centrinė būstinė. Vienas ryškiausių moderniojo Vilniaus miesto centro objektų dešiniajame Neries krante.

„Green Hall“ administracinis pastatas. Pirmasis A+ klasę atitinkantis verslo centras Lietuvoje – bendras danų ir lietuvių architektų darbas, kuris tapo vienu ryškiausių Vilniaus panoramos akcentų.

4. Maršrutas „Naujoko iššūkiai“. Maršrute – 4 visiškai skirtingi pastarųjų metų Vilniaus pastatai, atskleidžiantys karščiausias architektūros tendencijas ir madas.

„K29“ administracinis pastatas. Išskirtinių konstrukcinių sprendimų verslo centras tik įžengus pribloškia didinga šviesos nutvieksta atriumo erdve, apsukta moderniais ir jaukiais biurais.

„Apranga Group“ biuras. Geriausiu biuro interjeru 2015 m. pripažintas interjeras akį traukia subtilia prabanga ir meistriškomis, ne iš karto pastebimomis gudrybėmis.

Valstybės pažinimo centras. Vienas moderniausių muziejų Lietuvoje ir regione. Jis įsikūręs Prezidentūros rūmų ansamblio teritorijoje.

Rasų namai. Tai įspūdingas 18 privačių gyvenamųjų namų kvartalas gamtos prieglobstyje šalia Pavilnių regioninio parko.

„Basanavičiaus 9A“ daugiabutis. Pastatas itin vertinamas dėl savo vietos ir darnos su gamta. Šis projektas įgyvendina utopinę svajonę norintiems gyventi gamtos apsuptyje miesto centre.

5. Maršrutas „Bendrystės idėjos“. Maršrutas kvies susipažinti su 7 neeilinėmis miesto bendruomenėmis ir kaimynystėmis, kurias kuria ir vienija architektūra.

Menų spaustuvė. Šis pastatas yra vienas geriausių pramonės statinio konversijos pavyzdžių Lietuvoje.

„Beepart“ kūrybinės dirbtuvės. Iš trijų jūrinių konteinerių sukonstruotame statinyje, vienoje laisvai transformuojamoje patalpoje, telpa galerija, sporto klubas, meno dirbtuvės, vietinių gyventojų rankdarbių parduotuvėlė, kino centras ir t.t.

Administracinis pastatas Gedimino pr. 27. Ryžtingas ir novatoriškas jaunų lenkų architektų pastatas demonstruoja modernią tarpukario miesto kultūrą.

Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas. Lengvai banguojančios pastato terasos savotiškai interpretuoja ir atkartoja barokinį Vilniaus senamiesčio veidą. Tai išskirtinis vėlyvojo modernizmo architektūros pavyzdys.

Jakšto g. daugiabutis. Tarpukario metu suprojektuotas pastatas stebina savo nuosaikumu Gedimino pr. Kontekste. Griežtos geometrinės formos atspindi pagrindines modernizmo idėjas.

Estijos respublikos ambasada. Tai pirmoji Estijos ambasada užsienyje, pastatyta po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Ji stebina moderniu skandinavišku ramumu ir technologinėmis inovacijomis.

Lietuvos mokslų akademija. Ji įsikūrusi ypatingame pastate – buvusiuose Valstybinio Rusijos banko rūmuose, kurie buvo ištaigingiausi iš visų iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje statytų bankų.

6. Maršrutas „Nuotykių skonis“. Tiems, kurie mėgsta dalintis istorijomis ir vis dar svajoja tapti detektyvais. Maršrute – 6 pastatai.

LR Generalinės prokuratūtos pastatas. Juodasis kubas pilkų daugiabučių namų fone diktuoja savo žaidimo taisykles ir išraiškingu architektūriniu charakteriu išsiskiria iš aplinkos.

Vilniaus antroji termofikacinė elektrinė. Pradėta statyti 1948 m. Pagrindinis elektrinės pastatas – tai racionalios ir itin nuosaikios architektūros raudonų plytų statinys, žymintis industrinės architektūros individualumo pabaigą.

Kavinė „Neringa“. Ši vieta buvo nuolat kupina gyvenimo, muzikos ir įtemptų diskusijų. Sklido gandai, kad pasiklausymo įrenginiai kavinėje buvo slepiami duonos lėkštėse, gėlių vazonuose ir stalų kojose.

Gaisrinė ir bendrasis pagalbos centras. Architektai projektavo pastatą taip, kad pro jo stiklines sienas atsivertų vaizdas į Neries upę, kuris padėtų darbuotojams atsipalaiduoti po įtempto ir intensyvaus darbo.

Lietuvos rašytojų sąjunga. Rašytojų sąjungos rūmai – projektuoti, perprojektuoti, renovuoti net šešių architektų. Rūmuose šeimininkavo pirkliai, grafai ir kunigaikščiai, o dabar juose mūzų ieško plunksnos meistrai.

Vilniaus mažasis teatras. Už tylaus pastato sienų slypi ne tik marga istorija, bet ir XX amžiaus interjerui būdinga prabanga.

7. Maršrutas „Laivės pojūtis“. 7 pastatai – ieškantiems kūrybinio įkvėpimo ir norintiems ištrūkti iš rutinos.

Architektūros studija „Plazma“. Architektų studija siekė savarankiškai susikurti ir įsirengti erdvę, kuri neprimintų tipinės biuro aplinkos.

Nacionalinė dailės galerija. Pastato rekonstrukcijos ir išplėtimo projektas išsaugojo pirminę pastato struktūrą, bei papildė naujomis formomis ir medžiagomis.

Skulptoriaus Gedimino Jokūbonio dirbtuvės. Prieš daugiau nei 50 metų pastatytos skulptoriaus dirbtuvės nustebins originaliu ir moderniu architektūriniu sprendiniu.

Vilniaus dailės akademijos naujieji rūmai. Dešiniajame Vilnelės krante, ankštame ir sudėtingo reljefo sklype, palaipsniui kylantys nuo 2 iki 4 aukštų akademijos rūmai buvo nemažas iššūkis architektams.

Kazio Varnelio namai-muziejus. Senuosiuose pastatuose susilieja gotikiniai ir renesansiniai elementai, čia galima susipažinti su daugybe itin vertingų ir autentiškų senosios architektūros detalių.

Petro Vileišio rūmai. Neobarokiniai rūmai. Interjere išlikę daugybė autentiškų detalių – nuo durų bei langų iki koklinių krosnių bei kalto metalo šviestuvų. Ponia Vileišienė pirmoji Vilniuje galėjo turėti savo nuosavą vonią.

Lietuvos rusų dramos teatras. Didieji teatro rūmai – Pohulianka – 1913 m. privačia iniciatyva įkurtas pirmasis pastatas Lietuvoje skirtas specialiai teatrui.

Antrasis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ vyks balandžio 23-24 dienomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją