„Toskos“ laikmetis, ar kalbėtume apie siužete nurodytą Napoleono karais ir žiaurumu užtvindytą 19 a. pradžią, ar operos sukūrimo laiką (1900), ar režisierės pasirinktus 40-uosius II-ojo pasaulinio karo draskomoje ir teroro ideologija persunktoje fašistinėje Italijoje, - juos visus vienija karinių neramumų ir konfliktų nuotaikos. Tai laikai, kuomet galingi paskelbiami teisiais, o nekalti - kaltais, kitaip mąstantis patenka į politinio teroro girnas, o bet kokia individualybė, emocija ar mintis neatitinkanti „karo laimėtojo“ filosofijos yra sunaikinama. Todėl nenuostabu, kad žmonės pradeda bėgti į bažnyčią, - juk ji visais laikais yra matoma kaip prieglobsčio vieta. Ypatingai tuomet, kai meilė, politika ir menas, - tampa vienas kito įrankiu, o šalis panašėja į policinę valstybę.
Nuotraukų albume - išskirtinis žvilgsnis į spektaklio užkulisius:
G. Puccini – ypatingai svarbus kompozitorius „bohemiečiams“. Su jo „Bohema“ prasidėjo netrukus jau dešimtmetį skaičiuosiantis D. Ibelhauptaitės ir G. Rinkevičiaus tandemas. Neatsitiktinai, užbaigiant 9-ąjį sezoną, kūrėjai imasi jau trečiosios Puccini operos savo kelyje ir tiki, jog šį kartą jau nebe studentiškas, žymiai aštresnis kūrinys repertuare pakeis legendinę „Bohemą“ ir taps kolektyvo brandos atspindžiu.
Muzikinis vadovas, dirigentas – Gintaras Rinkevičius, režisierė – Dalia Ibelhauptaitė, scenografas – Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkas – Jon Morrell. Solistai: Sandra Janušaitė, Svetlana Kasyan (Gruzija), Kristian Benedikt, Sergėjus Poliakovas (Rusija) Kostas Smoriginas, Almas Švilpa, Tadas Girininkas ir kiti. Atlieka – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.
