ŠMC Didžiojoje salėje žiūrovus pasitiks horizontas su tūkstančiais baltų plieno figūrų anoniminiais veidais – įvairių dydžių ir pozų, stovinčios, sėdinčios ir klūpinčios, sulinkę ir persisukę, pavieniui, ar monumentaliose sustingusių akrobatų grupėse. Šie balti plieniniai elementai patys tampa architektūra, kurios akivaizdoje neva neutrali ŠMC erdvė priverčiama apnuoginti savo nusidėvėjusius paviršius ir monumentalų sovietinį modernizmą. Figūros tarsi mėgdžioja sovietinį masių ritualą, skelbiantį pergalę prieš fizikos dėsnius ir demonstruojantį technologijų, kūnų bei sielų inžinerijos pranašumą.
Tarptautinėse meno institucijose plačiai pristatomi menininkai de Gruyter & Thys dažniausiai apgyvendina savo kūrinius beaistriais personažais – žmonėmis, lėlėmis ar objektais, taip konstruodami tragikomiškus šiuolaikinės visuomenės ir žmonijos portretus. Grotesko ir absurdo elementai, susipynę su gerai pažįstamais socialiniais kodais, išryškina subtiliausius pamatinius šiuolaikinės žmonijos būklės simptomus: konformizmą ir paklusnumą, standartizaciją, nuolatinį nuovargį ir efektyvumo iliuziją, bei plonytę ribą, skiriančią kvailumą ir blogį.
Vokiečių menininko Danielio Gustavo Cramerio meninei praktikai būdingos specifinės objektų, figūrų, vaizdų ir pasakojimų konsteliacijos. Parodose kaskart kuriamos kitokios jų tarpusavio sąryšių variacijos atskleidžia skirtingus tų pačių daiktų aspektus. Serija menininko projektų, ženklinamų skaičiais ne pagal jų įgyvendinimo chronologiją, kada nors susijungs į vientisą seką, tapsiančią dar vienu kūriniu. Todėl parodoje „Devyniolika“ Šiuolaikinio meno centre pristatomas naujų darbų rinkinys tuo pačiu metu yra ir kur kas didesnio vieneto dalis.
Pavadinimą „Devyniolika“ galima perskaityti įvairiai – kaip laikmetį, kažkieno amžių, objektų (kūrinių) kiekį, grynąjį skaičių arba kaip tarpinę viso to reikšmę. Menininko darbuose abstrakcija painiais ryšiais susijusi su intymumu. Savo praktikoje Crameris dažnai naudoja skaičius ir grynąsias geometrines formas, tačiau mokslo išradimai, faktai, meno istorijos nuorodos čia persipina su gamtos pėdsakais ir itin subjektyviu erdvėlaikio pojūčiu.
Šios parodos Šiuolaikinio meno centre bus rodomos iki gegužės pabaigos. Kitą ketvirtadienį, balandžio 28 d. čia startuos dar vienas projektas – Eglės Budvytytės „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“.
