Kas pasikeitė? Pastaruosius keletą metų Auksinių scenos kryžių teikimo šventė asocijuojasi su skandaliukais – 2012 Lietuvos teatrų spektaklius vertinanti komisija nusprendė nenominuoti aktorių už geriausią aktorės – moters vaidmenį. Praeitais metais Auksinių scenos kryžių komisijos nariai dalino interviu spaudai guosdamiesi kokia nepakeliama jų užduotis per keletą mėnesių pasižiūrėti apie 70 „vidutinio“ lygio spektaklių kuriuos leidžia sau siūlyti į apdovanojimų nominacijas jų sunkaus, atsakingo ir tikriausiai menkai atlyginamo triūso deramai nevertinantys įvairūs provincijos teatrai. Kai kurie komisijos nariai su pasimėgavimu aprašinėjo ir viešino savo pojūčius iš klajonių po lietuviškos provincijos teatro bruzgynus, bei komisijos veiklos ir sprendimų priėmimo užkulisius.

Sulaukėme 2016-ųjų ir kovo mėnesį paskelbto Auksinio scenos kryžiaus komisijos verdikto. Teatrologai: Rasa Vasinauskaitė, Jurgita Staniškytė, Kristina Steiblytė, Andrius Jevsejevas, muzikologės Audronė Žiūraitytė ir Veronika Janatjeva (komisijos pirmininkė), šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė ir kultūros žurnalistas, teatro apžvalgininkas Julijus Lozoraitis nusprendė, kad praėjęs teatrinis sezonas buvo ypač skurdus gerų spektaklių derliumi. Jų manymu viskas kas geriausia lietuviškame teatre įvyko Vilniuje ir Kaune.

Statistika iškalbinga – Lietuvos Nacionalinis dramos teatras šiais metais džiaugiasi 13 Auksinių scenos kryžių nominacijų, Nacionaliniam Kauno dramos teatrui teko 8 nominacijos. Lietuvos respublikos Kultūros ministerija neviešina finansinių faktų, bet vertėtų priminti, kad vien kukliausiais paskaičiavimais 13 Scenos kryžių piniginė išraiška maždaug 25 tūkstančiai eurų. Maždaug tiek ir turėtų nugarmėti į besotes Lietuvos Nacionalinio dramos teatro kūrėjų, o gal vadybininkų gerkles. Penki šio teatro spektakliai svarbiausio Lietuvos teatro apdovanojimo nominacijose primena stulbinantį vadybinį projektą, arba tiesiog sąžinę pamiršusių teatro vertelgų aferą, nusikalstamai veiklai prilygstantį savo akiplėšišku įžūlumu.

Vieša paslaptis, kad dalis Auksinius scenos kryžius dalinančios komisijos narių yra tampriais ryšiais susijusi su didžiaisiais valstybiniais Lietuvos teatrais.

Kultūros žurnalistu, teatro apžvalgininku tituluojamas Julijus Lozoraitis visų pirma yra etatinis Lietuvos rusų dramos teatro darbuotojas! Nors formaliai komisijos nariai turi nusišalinti nuo balsavimo kai balsuojama už gausias nominacijas jų darbovietei, bet tai yra fiksuojama tik neviešinamuose Kultūros ministerijos protokoluose. O žinant kokį ilgą privačių aptarimų, tiesioginio ir netiesioginio poveikio kelią gali nueiti suinteresuotas komisijos narys dirbdamas užkulisinį apdovanojimų skirstymo darbą, visai nestebina šių metų nominacijos tekusios labai silpniems ir tos pačios komisijos narių, teatrologų straipsniuose labai santūriai, kritiškai vertintiems Rusų dramos teatro produktams.


Spalvingiausia, ne vienerius metus komisijoje besidarbuojanti ir nesibodinti šios savo veiklos viešinti asmenybė – teatro kritikas Andrius Jevsejevas. Būtent šio veikėjo pastangomis gali būti nulemtas toks Auksinių scenos kryžių lietus ant verslių Nacionalinio dramos teatro veikėjų galvų. Andrius Jevsejevas jau keletą metų yra ypač dažnai samdomas šiame teatre – diskusijų po spektaklių moderatorius, spektaklių vertėjas, spektaklių titrų leidėjas, teatro kritikas vežamas kartu su teatru į tarptautinius teatro festivalius, kūrybingas jaunuolis elitiniame Vilniaus teatre įgyvendinantis vieną po kito savo ne itin sėkmingus kūrybinius projektus. Galima konstatuoti, kad jau keletą metų piniginių pavedimų srautas iš Lietuvos Nacionalinio dramos teatro buhalterijos srūvena į Andriaus Jevsejevo kišenę nenutrūkstamu srautu. Todėl visiškai nestebina šiųmetinės 13 Nacionalinio dramos teatro nominacijos. Jaunasis teatro kritikas stropiai darbavosi savo gausiuose straipsniuose juoda versdamas baltu – taip jo vyresniųjų kolegų, tokių autoritetą turinčių teatro kritikų kaip Rūta Oginskaitė, Vaidas Jauniškis, Alma Braškytė vienbalsiai sezono nesėkme pripažintas šio teatro spektaklis „Didis blogis“ jaunojo kritiko pastangomis tapo didžiu gėriu, šedevru kuris vertas Geriausios nacionalinės dramaturgijos pastatymo apdovanojimo.


Vieša paslaptis, kad Andrius Jevsejevas pretendavo tapti Panevėžio J.Miltinio dramos teatro vadovu.

Kultūros ministerijos ekspertams nusprendus į šį postą skirti vertesnį šio posto kandidatą, teatro kritikas panaudojo prieš panevėžiečius savo „kritinius“ tekstus purvo srautu užplūdusius lietuvišką spaudą. Įžeistų kritiko ambicijų vaisus galime stebėti ir šiųmetinėse Auksinių scenos kryžių nominacijose – čia nėra NEI VIENO profesionalaus Lietuvos periferijoje kuriančio teatro. Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kiti miestai komisijos nuomone nesukūrė nė vieno jų dėmesio ir apdovanojimo verto spektaklio. Nors realybė tokia – ką tik Lietuvoje įvykę du didžiausi profesionalių teatrų festivaliai Biržuose ir Rokiškyje apdovanojo būtent Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklius, nuostabius aktorius sukūrusius puikius vaidmenis. Komisijos sprendimai sumenkino ir Panevėžio J.Miltinio teatro sėkmingai įgyvendintą projektą skirtą jaunų, debiutuojančių teatro režisierių kūrybingumui skatinti. O didinga „Karalienės Luizės“ premjera Klaipėdos dramos teatre – joje neatsirado komisijos dėmesio vertų kūrėjų! Kaip tai būtų galima paaiškinti?

Su nerimu ir liūdesiu laukiame artėjančios Teatro dienos. Jau keletą metų mūsų, teatro kūrėjų diena yra praradusi tikros šventės skonį. Skaudu matyti didžiuosius mūsų lietuviško teatro talentus sukastais dantimis, nuolankiai atsiimančius piniginę išmaldą ir solidaus, pilnaverčio prizo parodija tapusį Auksinio scenos kryžiaus pakabutį. Gal šiemet vertėtų šį Teatro dienos parodija virtusį renginį tiesiog boikotuoti, palikti galimybę joje linksmintis Auksinių scenos kryžių komisijai, Kultūros ministerijos klerkams ir saujelei apdovanojimus galbūt nusipirkusių Nacionalinių teatrų veikėjų?

Lietuviško Teatro Piliečiai

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Jei turite pastebėjimų ar norėtume atsakyti laiško autoriams, rašykite adresu pramogos@delfi.lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)