1927 metų gegužės mėnesį, kaip ir prieš dvejus metus Rasytėje, vyko sklandymo varžybos. Šįkart Nidos teritorijoje niekas nenutūpė, tačiau gegužės 14 dieną keletui lakūnų pavyko bemotoriais lėktuvais nusklęsti toli už Nidos. Vidurdienį, 12.30 val., prie Preilos nusileido sklandytuvas „Kegel 3“, kuriuo skrido lakūnas Maxas Kegelis. Maždaug po valandos taip pat prie Preilos nusileido lėktuvas „Konsul 9“, kuriuo skrido Laugenthalis. Su jais abiem tuo pačiu metu (vos po 11 valandos) Rasytėje su lėktuvu „Westpreußen“ startavo mokytojas Ferdinandas Schulzas.

Palikęs savo palydovus toli už nugaros jis perskrido visą prieškopių grandinę ir 12.45 val. nusileido „Smiltynėje, per 20 m nuo pietinio molo“. Šiuo skrydžiu Ferdinandas Schulzas pagerino tarptautinį skridimo į tolį rekordą. Jau anksčiau tuo pačiu lėktuvu jis buvo pasiekęs pasaulinį 14,07 val. sklandymo trukmės, 503 m aukščio, 400 km per valandą greičio rekordą. Tad dabar Ferdinandas Schulzas, pasiekęs trylika rekordų, yra sklandymo pasaulio čempionas.

Žvejų regata prie Nidos liepos 23-iąją

Mariose prie Nidos kasmet vyksta Klaipėdos buriuotojų draugijos varžybos. Tačiau šiais metais pirmą kartą su savo kurėnais į regatą išplaukė ir vietiniai žvejai. Dalyvavo 49 kurėnai, jie startavo trimis grupėmis, pirmoje buvo 18, antroje 16, trečioje 15 kurėnų. Geriausiai pasirodžiusiems buriuotojams įmonės, draugijos, firmos ir privatūs asmenys įsteigė prizus, jie išdalyti aštuoniolikai geriausiųjų ir paskutiniam buriuotojui.

Mokyklos statyba

Didžiulis džiaugsmas dėl naujos mokyklos statybos gerokai prislopo. Išvydus nykų mokyklos kiemą džiaugsmą veikiausiai pakeistų kartėlis. Niekas iki galo neužbaigta. Prie išėjimo nuo gatvės pusės ties laiptais suverstos palaidos plytos. Iš abiejų pusių smėlis nuolat užberia keliuką. Lietaus vanduo iš lietvamzdžių nuplauna jį krūvomis šalin. Pastato pamatai vis smarkiau kyšo iš žemės. Gatvė virsta taku per kopas. Statybvietė neaptverta. Po kiemą kėblinėja veršiai ir karvės. Iš po vėjo supustytų smėlio krūvų stirkso šūsnys stogo čerpių. Jos suskilinėjusios ir aptrupėjusios.

Kodėl statybos sustojo? „Trūksta lėšų.“ Tačiau „dėkui Dievui, pinigų dar užtenka slaptam stebėtojui išlaikyti“. Regis, Nidoje jis turi labai daug ką stebėti ir apie tai pranešinėti, kai „įtariamieji“ visiškai nesislapsto, tai nekelia nuostabos. Tad palūkėkime, kol ir mūsų kiemui ateis eilė būti stebimam.

Kad pustomas smėlis neužverstų bent jau mokinių priebučio, per priešpiečių pertraukas pradėjome patys tvirtinti aikštelę. Kaip medžiaga tam mums pasitarnauja šlakas iš krosnių ir nuo statybų likęs molis. Kurorto komisaras (parapijos pirmininkas) Fröse neleidžia mums imti molingo žvyro, kuris atliko nuo takų jūros link tvirtinimo ir slūgso kitapus gatvės.

Molį mokiniai nešioja anglių dėžėse ir kitokiose dėželėse. Mažiausieji darbuojasi kaip „volas“. Taip sutvirtinome maždaug 150 m2 slenkančios kopos. Pačiame viduryje puikuojasi mūsų sodas: du kvadratiniai metrai. Trečiadienį prieš Žaliąjį ketvirtadienį – pagal čionykštę tvarką viena diena per anksti – čia pasodinome pirmąją kriaušę. Iškasiau dviejų metrų gylio, tokio pat pločio ir ilgio duobę, kad pakeisčiau smėlį juodžemiu ir mėšlu. Visame sodo plote netrukus žaliavo ir žydėjo visokiausios gėlės, aukštos ir žemos, šešėlius ir saulę mėgstantys augalai, sodo ir pievų krūmeliai, visi gražiai tarpusavyje suderinti. „Piktasis priešas“ irgi pribėrė savo sėklų. Mes palikome viską gražiai augti, bet tik ne veršiai. Jie nuvilko šalin ištemptą vielą ir viską nurupšnojo.

Vandens siurblys ištrauktas per keturis metrus aukštyn, tad dabar beliko šešiolikos metrų gylyje. Vanduo atrodo molingas, bet geležies kiekis jame, regis, sumažėjo, nes skalbiniuose nebelieka rūdžių dėmių.

Ištisus metus visose keturiose kaimo dalyse vyko sparčios statybos. Iš mokyklos kiemo žmonės išsivežiojo sau mūrijimo darbams daug smėlio. Taip mums, mokytojams, buvo padėta išlyginti kiemą.

Thomas Mannas Nidoje

1929 m. vasarą Nidoje keletą dienų viešėjo rašytojas Thomas Mannas. Draugui, kuris jam patarė čionai atvykti, jis pasakė maždaug taip: „Tai buvo gražiausios mūsų atostogos, mes Jums labai dėkingi už patarimą. Priešingai nei Šiaurės jūros kraštovaizdis, kuris kinta atsižvelgiant į potvynius ir atoslūgius, čia daug stipriau jutau didingą jūros ramybę. Jutau nuolatinį malonumą galėdamas įstabiai atsipalaiduoti prie jūros – ji įliejo man mažumą savo gigantiškos ramybės.“ Poetas buvo labai patenkintas ir Raušiais, išvykomis pėsčiomis į Georgensvaldę ir Varnikus, o Nida padarė jam tokį su niekuo nesulyginamą, stiprų įspūdį savo svajingu žavesiu, marių ir jūros žaisme, gausybe paukščių, kopų romantika ir miško vienuma, kad jis nusprendė pastatydinti čia vasarnamį sau ir savo šeimai. Kaip dažnai nukeliavęs į ypač gražias vietoves jis imdavęs puoselėti panašius ketinimus! Tačiau niekada nesiimdavęs jų įgyvendinti. Šį sykį Nidoje buvo priimtas galutinis sprendimas, nupirktas nedidelis sklypas ant Uošvės kalno, nuo kurio galima mėgautis plačiu žvilgsniu į marias, uostą ir kaimą.

Vos tik šį liepos mėnesį namas buvo baigtas, Thomas Mannas atvyko čionai kelioms savaitėms. Karaliaučiaus laikraštyje Allgemeine Zeitung Nr. 207, 1930 m. gegužės 4 dieną, skaitome tokį Thomo Manno Nidos įvertinimą: „Su Rytų Prūsija susipažinau vėlai, tik praėjusią vasarą lankydamasis Karaliaučiuje, žaviame Baltijos jūros kurorte Raušiuose ir Kuršių nerijoje. Kokį įspūdį ji man paliko, ypač Nida su savo neįtikėtinu kopų kraštovaizdžiu, nuostabiais miškais, siautulinga jūra ir marių pakrantės idile, išreiškiau pantomimiškai: pasistačiau ten vasarnamį, kuriame nuo šiol su savo mokyklinukais leisiu ilgąsias vasaros atostogas. Ką čia dar bepridurti?“

1930 metai. Gyvybingas kurortas

Lankytojų skaičius didesnis nei kada nors anksčiau. Išnuomoti paskutiniai butai – net ir pastogių kambarėliai, tad naujai atvykusiems svečiams neretai tenka važiuoti kitur. Tuomet jie dažnai apsistoja Preiloje. Esant tokiam didžiuliam vasarotojų skaičiui jūros pakrantėje vyrauja gyvas šurmuliavimas. Bene per keturis ar penkis kilometrus pajūryje viena prie kitos rikiuojasi smėlio pilys, papuoštos galybe spalvingų vimpelų ir vėliavėlių, kasdien supilama vis naujų, o kad būtų galima atskirti, jos dekoruojamos užrašais, sudėliotais iš akmenukų arba pušų kankorėžių. Ypatingo margumo suteikia ryškių spalvų maudymosi drabužiai. Pokario metų kuklumas kasmet vis labiau blėsta, tad dabar jau galime kalbėti apie prabangią maudymosi kostiumų eleganciją. Deja, kartais ji tiesiog išvirsta į neskoningumą. Pagal kurorto svečių sąrašą, Nidoje buvo apsistoję beveik 4000 asmenų.

Kadangi mūsų mokyklos pastato tinkas visiškai suskilinėjo, statybos įmonininkas Bernitzkis iš Klaipėdos turėjo nudaužyti lauko sienų tinką ir jas pertinkuoti. Kartu buvo pašalinti gilūs įtrūkimai pastato viduje. Nuo šių darbų nukentėjo mūsų sodas.

Lapkričio viduryje kilo baisinga audra. Daugelio žvejų gyvybei grėsė pavojus. Johannas ir Martinas Sakučiai negrįžo namo. Jų kurėnas buvo rastas po kelių dienų maždaug už penkių kilometrų nuo Lūjos. Kadangi kiudelinis tinklas dar nebuvo įtrauktas, laivą žvejojant tikriausiai apvertė škvalas.

Gruodžio pradžioje kaime išplito gripo epidemija, pamažu įsisuko kone į visas šeimas. Neįprasta, kad pirmiausia apsirgo suaugusieji ir vyresni vaikai, paskui – mažieji. Kai kuriomis dienomis mokykloje trūkdavo 30–35 % mokinių.

Ilgai planuota elektrinė šiais metais tapo tikrove. Dabar gyvai aptarinėjama būtinybė įsigyti savą į turgų kursuojantį laivą.

Fuchso teismo procesas

Apeliacija, kurią ponas vyriausiasis mokytojas Fuchsas pateikė dėl skandalingo nuosprendžio, paskelbto 1936 m. lapkričio 18 dieną, buvo priimta, tačiau kasacinis teismas bausmės nepakeitė, skirtumas tik toks, kad šįkart iš daugiau nei aštuonis mėnesius trukusio suėmimo ikiteisminio tyrimo metu buvo įskaityti šeši mėnesiai, tad laikoma, kad bausmė atlikta. Apie teismo procesą rašo Memeler Dampfboot: „Antrasis teismo procesas prasidėjo – po to, kai referuojantis teisėjas trumpai informavo apie proceso aplinkybes, – kaltinamojo akto skaitymu, kuriame Fuchsas kaltinamas nusižengęs Tautai ir valstybei saugoti įstatymui. Mokytojas Fuchsas apskritai kaltinamas tuo, kad 1934–1936 m. per istorijos pamokas iškreiptai aiškino lietuvių kilmę ir ta linkme veikė antrąjį mokytoją Dargį. Fuchsas laikęsis nuomonės, kad senieji prūsai, kaip ir lietuviai, buvusi aisčių gentis. Storostos istorijos knygoje jis įrašęs atitinkamų pastabų. Be to, mokykloje jis mokęs uždraustų dainų, tarp jų ir dainos „Der alte Barbarossa“. Ir dar, galiausiai, per kraštotyros pamokas naudojo žemėlapį, kuriame savo ranka buvo nubraižęs Klaipėdos krašto sienas taip, tarsi jis nepriklausytų Lietuvai.

Abiejuose teismo posėdžiuose kaltinamasis, iš dalies gynęsis pats, pareiškė, kad nuo tada, kai buvo priimtas Tautai ir valstybei saugoti įstatymas, istorijos pamokų jis nevedęs. Nuomonė apie pirmykščius Prūsijos gyventojus, kurią jis išsakęs mokytojui Dargiui, visiškai sutampanti su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų ir politikų požiūriu. Naujausiuose lietuviškuose istorijos vadovėliuose, kuriuos lietuviškoms mokykloms rekomendavo Švietimo ministerija, esą irgi teigiama, kad senovės prūsai ir senovės lietuviai – buvusi aisčių gentis. Storostos knygoje jis pabraukęs tik prieštaravimus. Beje, knyga buvusi jo asmeninė nuosavybė. Dainos „Freiheit, die ich meine“ jis mokęs tik melodijos, o ne teksto, mat dar ir šiuo metu Klaipėdos krašto bažnyčiose pagal šią melodiją giedama giesmė „Jesu Gnadensonne“. Dainą „Der alte Barbarossa“ liepęs mokiniams dainuoti, kad pagyvintų nagrinėjamą istorinę medžiagą, privalomą išdėstyti pagal 1934 m. Lietuvos direktorijos išleistą mokymo planą. Dėl žemėlapio jis paaiškino, kad pamokas vedęs pagal paties nubraižytą žemėlapį tol, kol tokį žemėlapį buvę galima nupirkti. Į vienos liudininkės teiginius, esą pagal šitą žemėlapį jis vedęs pamokas po 1934 m., neverta kreipti dėmesio, mat taip teigia meluoti linkęs vaikas, dėl kurio elgesio jo tėvai jam dažnai skųsdavęsi. Be kita ko, prieš pradėdamas naudoti tą žemėlapį, jis pateikęs jį įvertinti direktorijai ir gavęs leidimą naudoti jį pamokose. Priekaištai, esą mokykloje tvyrojusi antilietuviška dvasia, pagrįsti tik tam tikrų kelių liudininkų spėjimais. Jeigu būtų tvyrojusi tokia atmosfera, jam net nebūtų buvę įmanoma su vaikais mokytis lietuviškų dainų.

Apklausiant liudininkus pirmasis buvo pakviestas buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius, dabartinis Kauno miesto burmistras Merkys. Kaip ir per pirmąjį teismo posėdį, taip ir dabar liudininkas pareiškė apie šį reikalą negalintis nieko pasakyti, mat nepažįstąs liudininkų ir niekaip nebuvęs susijęs su proceso aplinkybėmis. Antrasis liudininkas, mokytojas Dargys, patvirtino ankstesnius savo parodymus. Apklausiamas jis aiškino, kad tarp naujai atėjusių į mokyklą mažesnių vaikų vyravusi lietuviška dvasia, bet tarp vyresnių vaikų jos nebuvę nė ženklo. Jis siejąs tai su mokyklos atmosfera. Apskrities mokyklų inspektorius Martynas Lacytis taip pat patvirtino savo ankstesnius parodymus. Jie apsiribojo specialisto išvadomis apie mokyklą. Fuchsas turėjęs gero mokytojo vardą, o jis, liudininkas, mokyklos programos vykdymui neturėjęs ko prikišti. Fuchsas lietuviškai mokėjęs per menkai, tad ne itin ko galėjęs išmokyti vaikus. Mokykloje tik 1935 m. buvusios įvestos lietuvių kalbos pamokos. Gubernatūros tarėjo Mykolo Šlažos parodymai irgi buvo labai aptakūs. Mokykloje nebuvę lietuviškos dvasios. Paskutinis liudininkas, valstybės saugumo policijos pareigūnas papasakojo apie žemėlapio ir kitos medžiagos konfiskavimą. Prokuroras Dionizas Monstavičius kalbėjo vos kelias minutes ir atsižvelgdamas į liudininkų parodymus ir esamą medžiagą pareikalavo kaltinamąjį nubausti pagal Tautai ir valstybei ginti įstatymą, mat kaltė esanti įrodyta. Gynėjas Vladimiras Stankevičius rėmėsi jau anksčiau gynybos pateikta medžiaga ir paprašė kaltinamąjį išteisinti, mat pateikti kaltinimai esą nebuvę įrodyti, o, priešingai, kaltinamojo reputacija pasirodė esanti gera.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją