Lietuvos dailininkų sąjunga ne kartą oficialiais raštais ir per įvairius posėdžius pasisakė palaikanti visuotiną idėją Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitikti ne tik gražiai formuluotais nutarimais, bet ir prasmingais darbais. Turėdami galimybes įgyvendinti kūrybinius sumanymus ir palikti tvarius darbus ateinančioms kartoms, prašėme įvairių valstybinių institucijų vadovų ypač atkreipti dėmesį dėl skulptūrų sukūrimo ir įgyvendinimo visuomenei reikšmingose viešosiose erdvėse.
Lietuvos kūrėjai ne kartą akcentavo, kad nesupranta Lietuvoje besikuriančios tradicijos mechaniškai išdidinti seniau sukurtus kūrinius, tarsi Lietuva nesugebėjo subrandinti nė vieno talentingo kūrėjo, gebančio šiandien kurti valstybingumą įprasminančius paminklus. Praėjus vos ne metams po įvairių pasitarimų ir aptarimų, bet lig šiol nepaskelbus nė vieno konkurso skulptūriniams simboliams sukurti bei vis garsiau pasigirstant kalboms apie neišvengiamumą viešosiose erdvėse statyti išdidintus paminklus, Lietuvos dailininkų sąjungos Taryba kviečia atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją.
Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. balandžio 26 d. nutarime Nr. XI-1996 „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ pažymima ypatinga 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo akto svarba ir reikšmė Lietuvos valstybingumui. Nutarime raginama „visas valstybės valdžios institucijas 2012–2018 m. ypatingą dėmesį skirti visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti“. Taip pat šiame nutarime siūloma paruošti pasirengimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo valstybinės programos metmenis (Programą) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su savivaldybėmis užtikrinti deramą Programos finansavimą. Programa išties buvo parengta.
Optimistiškai nuteikė faktas, kad Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai Lietuva sugebėjo skirti apie 220 milijonų litų, tad buvome tikri, kad bus rastos reikiamos lėšos mūsų vienai pačių reikšmingiausių sukakčių - Lietuvos atkūrimo šimtmečio jubiliejui įprasminti.
Deja, įtikinėjant visuomenę skulptūrų išdidinimo iš senų maketų būtinumu, vienas svariausių motyvų tampa finansavimas. Tiksliau, finansavimo nebuvimas naujiems, svariems kūriniams, įprasminantiems nūdienos dvasią, sukurti. Bet, jei atsiranda mecenatų senų skulptūrų išdidinimo daliniam apmokėjimui padengti, tikėtina, argumentuotai paaiškinus situaciją, mecenatai iš dalies paremtų ir naujus kūrinius. Kitas argumentas, mūsų nuomone, prasilenkiantis su realybe – neva juntamas profesionalių skulptorių stygius. Bet kam tada kasmet skiriami tūkstančiai eurų jauniesiems kūrėjams rengti, jei vėliau, profesionalius diplomus įgijusius menininkus, patys nuvertiname, kaip netinkamai išugdytus? Kaip tada tie mums niekaip neįtinkantys kūrėjai laimi aukščiausio lygio konkursus ir pelno pasitikėjimą bei įsitvirtina svetur, negavę net galimybės pasirodyti savoje šalyje?
Atsižvelgdami į socialinę ir profesinę skulptorių ir architektų teisę išreikšti savo pilietinę poziciją Lietuvos kultūrai ir menui aktualiais klausimais, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį įprasminantiems paminklams įgyvendinti siūlome du galimus konkursų variantus:
• viešą konkursą šiandien kuriantiems skulptoriams;
• kviestinį konkursą pakviečiant penkis-septynis kompetentingus šių dienų kūrėjus -skulptorius, turinčius didelės patirties kuriant figūrinę-portretinę skulptūrą. Toks atrankos modelis leistų pasiekti maksimalių rezultatų per optimalų laiką, reikalingą paminklui sukurti.
Mūsų manymu, vienas iš svarbiausių sėkmingo konkursas elementų – konstruktyviai ir aiškiai parengtos konkurso sąlygos bei kompetetingos konkurso vertinimo komisijos suformavimas, nepamirštant pakviesti ir aukščiausio lygio monumentaliosios dailės atstovų.
Norime pabrėžti, jog Lietuva, besiorientuojanti į progresyvumą ir vakarietiškumą, išauginusi gausybę garsių, patyrusių ir šiuolaikiškų menininkų, reprezentuojančių šalį visame pasaulyje, privalo rasti ir lėšų, ir įgyvendinimo formų (nevengiant konkursų) šiuolaikiškiems Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo darbams, taip pat Lukiškių aikštės rekonstrukcijos sprendimui ir kitiems ženklams, įprasminsiantiems Lietuvos šimtmečio jubiliejų, tame tarpe, J. Basanavičiaus paminklui sukurti. Kitu atveju po šimto ir daugiau metų gyvensiantiems mūsų palikuonims gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuva nesugebėjo subrandinti nė vieno talentingo kūrėjo, gebančio kurti valstybingumą įprasminančius paminklus.
Manome, kad LR Vyriausybė, kaip ir kitos atsakingos institucijos, turėtų sudaryti tam sąlygas ir labai rimtai pažiūrėti į visuomenei reikšmingas viešąsias erdves, propaguojant ne „pigų“, o profesionalų ir išliekamąją vertę turintį architektūros meno ir dailės sintezės rezultatą.
Lietuvos dailininkų sąjungos Taryba:
Edita Utarienė, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Rytas Jonas Belevičius, Kristina Budrytė-Genevičė, Vaiva Kovieraitė, Irena Lipienė, Žydrė Ridulytė, Ieva Babilaitė, Vilmantas Marcinkevičius, Aušra Petroškienė, Gvidas Raudonius, Arūnas Sakalauskas, Kazimieras Paškauskas, Laisvydė Šalčiūtė, Gintautas Vaičys, Jūratės Jarulytės-Veiss, Arūnės Tornau, Virginijus Viningas, Gintautas Vaičys, Gintaras Palemonas Janonis, Tomas Rudokas, Antanas Obcarskas.
2016 m. vasario 2 d., Vilnius
